Sveikata ir gyvenimo pokyčiai

Įvadas Pasaulinės sveikatos organizacijos konstitucijoje teigiama, kad sveikata yra pagrindinė žmogaus teisė, kuria turi naudotis visi, nepaisant rasės, lyties, religijos, politinio, ekonominio, socialinio ar kito statuso. Kiekvienos šalies gyventojų sveikatos būklė vi­sų pirma priklauso nuo tos šalies socialinio ir eko­nominio išsivystymo lygio, jos kultūros ypatumų ir valstybės politinio įsipareigojimo rūpintis savo gyventojų sveikata. Gerai žinoma, jog gyventojų sveikata tik iš dalies priklauso nuo to, kaip efek­tyviai funkcionuoja sveikatos priežiūros sistema. Šiuolaikinis požiūris į sveikatos problemų spren­dimą reikalauja visų visuomenės socialinių ir eko­nominių sektorių atsakomybės už savo gyventojų sveikatą. Tik sveika visuomenė gali prisidėti prie šalies ūkio plėtros ir konkurencingumo didėjimo. To­dėl darbe sveikatos ugdymo, sveika­tos palaikymo, ligų prevencijos ir kitiems visuo­menės sveikatos sektoriaus stiprinimo, grindžia­mo bendradarbiavimo ir tarpžinybinės politikos principais, klausimams skiriama daug dėmesio. Sveikatos problemos skatina plėtoti integruotą ir kompleksinį požiūrį bei veiklą, būtinybę ben­dradarbiauti visoms interesų grupėms: valsty­bės, savivaldybių institucijoms, nevyriausybi­nėms organizacijoms, privačiam sektoriui. Lietu­voje priimti pagrindiniai sveikatos sistemos veik­lą reglamentuojantys teisės aktai, tačiau nuolat grįžtame prie valstybinių programų valdymo to­bulinimo klausimų, jų finansavimo užtikrinimo, veiklos planavimo pagal realias finansines gali­mybes, nacionalinių programų įtakos savivaldy­bėms ir poveikio vietos bendruomenei, įvairioms pažeidžiamoms grupėms - vaikams, jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms – palankios socialinės politikos įgyvendinimo. Todėl šio darbo tikslas yra išanalizuoti sveikatos ir gyvenimo pokyčius. Siekiant įgyvendinti iškeltą tikslą buvo suformuluoti šie uždaviniai: 1. Atlikti sveikatos sampratos analizę. 2. Susipažinti su gyventojų sveikatą įtakojančiais sveikatos rizikos veiksniais. 3. Išanalizuoti pagrindinius integruotus poveikio sveikatai ir gyvenimo pokyčiams būdus. 1. Sveikatos sampratos analizė Įvairios visuomenės ir netgi tos pačios visuomenės skirtingos žmonių grupės turi skirtingą požiūrį į tai, kas kasdieniame gyvenime yra sveikata. Todėl kiekvienam, užsiimančiam sveikatos stiprinimu, svarbu suprasti įsitikinimus tų, su kuriais jis dirba. Sveikata yra plati sąvoka, kuri gali įkūnyti platų reikšmių diapazoną, pradedant nuo siaurai techninių ir baigiant visa apimančiomis moralinėmis ar filosofinėmis reikšmėmis. Yra ,,sveiko proto“ požiūriai į sveikatą, kurie būdavo perduodami iš kartos į kartą kaip dalis bendro kultūrinio palikimo. Jie vadinami ,,neprofesionaliais“ sveikatos supratimais. Sveikata - tai fizinė, psichikos ir socialinė gerovė, o ne šiaip sau ligos ar negalios buvimas. Ji susideda iš daugelio komponentų: kur žmonės gyvena, turi ar neturi darbą, kokiomis paslaugomis ir parama gali naudotis, kokios būklės yra juos supanti aplinka. Visi šie veiksniai ekonominiame ir socialiniame kontekste sukuria įvairias sveikatos būsenas (http://www.vsmb.lt/samprata.php3). Sveikata - tai nėra veikla. Tai nėra liuoksėjimas, gera mityba, nerūkymas ar gyvenimas sveikoje aplinkoje, ar darbo turėjimas. Ji greičiau yra visos šios ir kitokios veiklos išdava. Žmonės yra daugiau ar mažiau sveiki pagal jų kasdieninio gyvenimo išteklius. Sveikata yra šių veiksnių visuma individų ir bendruomenių gyvenime (Kalėdienė, Petrauskienė, Rimpela,1999). Sveikata apibrėžiama dvejopai – vartojant neiginį arba teiginį. Teigiamas sveikatos supratimas akcentuoja gerovės būseną. Taip sveikatą 1946 m. apibrėžė Pasaulio sveikatos organizacija savo konstitucijoje: Dabartiniu metu sveikata suprantama kaip mūsų kasdienio gyvenimo dalis, gyvenimo kokybės rodiklis, o ne gyvenimo tikslas (Otavos chartija, 1986). Sveikata nevertinama vien pagal ligas ir mirtį. Tai tokia būklė, kurią panašūs individai ir bendruomenės stengiasi pasiekti ir išlaikyti, o ne ligų ir sužalojimų gydymo bei slaugymo rezultatas. Sveikata tarsi sankryža: tai vieta, kurioje susitinka biologiniai ir socialiniai veiksniai, individas ir bendruomenė, socialinė ir ekonominė politika. Be savo vidinės vertės, sveikata dar yra asmens ir kolektyvo saviraiškos būdas, visuomenės ir jos institucijų sėkmės rodiklis kuriant gerovę, kuri yra svarbiausias raidos tikslas (Sveikata visiems XXI amžiuje, 2000). Gyventojų sveikata priklauso nuo daugybės veiksnių – sveikatos determinantų. Bloga sveikata neatsiranda atsitiktinai ar dėl nesėkmės. Didžiausią įtaką sveikatai turi: • genetiniai ir biologiniai veiksniai (20 proc.) • gyvensena ir elgsena (50 proc.) • aplinka (20 proc.) • sveikatos priežiūra (10 proc.) (Kalėdienė, Petrauskienė, Rimpela,1999). Norint sukurti veiksmingus sveikatos gerinimo planus vietose, reikia gerai suprasti, kokio tipo veiksmai būtini. Vienos sistemos, išreiškiančios šią koncepciją, pavyzdys yra sveikatos trikampis. Geros sveikatos ir gerovės galima pasiekti per daugelį hierarchinių pakopų. Veikla, susijusi su trikampio viršūne, neleidžia pasiekti geros sveikatos, jeigu ji nevykdoma ir žemesniuose sluoksniuose. Veiksmų balansas turi atspindėti vietinės bendruomenės bruožus (http://www.vsmb.lt/samprata.php3). 2. Sveikatos rizikos veiksniai Rizikos veiksniai (it, risico, lot, factor - darytojas, gamintojas), biologiniai, socialiniai ir kiti aplinkos veiksniai, kurie didina tikimybę susirgti tam tikromis ligomis. Šiuo metu daugiausia yra tyrinėjami lėtinių neinfekcinių ligų rizikos faktoriai, nes šios ligos sąlygoja 80% mirtingumo turtingesnėse šalyse. Iš daugybės tyrimų rezultatų nustatyta, kad sveikatą 49-53% sąlygoja tinkama gyvensena. Svarbiausi su ja susiję rizikos veiksniai yra: • Mityba. Dėl neracionalios mitybos - gyvulinių riebalų, cukraus, saldumynų pertekliaus ir augalinės ląstelienos (daržovių, vaisių) stokos - dažniau nutunkama, susergama miokardo infarktu, storosios žarnos vėžiu, cukriniu diabetu, hipertonine liga. • Judėjimo stoka. Mažas fizinis aktyvumas trumpina gyvenimą ~2 metais. Nejudrūs, nesimankštinantys žmonės dažniau serga miokardo infarktu, hipertonine liga, storosios žarnos vėžiu. • Alkoholis. Girtaujantiems alkoholis pažeidžia vidaus organus, didina arterinį kraujospūdį, trikdo psichiką. Daugelyje šalių nustatyta, kad alkoholis skatina mirtingumą nuo apsinuodijimo (100% atveju), kepenų cirozės (50%), tuberkuliozės (30% ), kasos uždegimo ir širdies raumens pažeidimo (15% atveju). • Rūkymas. Įrodyta, kad rūkymas sukelia plaučiu vėžį (90% susirgimo atvejų), lėtinį bronchitą (75%), miokardo infarktą (25% atveju) (http://www.vsv.lt/gyvensena/sveikas/2210.html). Ypač didelę grėsmę susirgti įvairiomis ligomis kelia rizikos veiksniai deriniai. Pvz., vien rūkymas, cholesterino perteklius kraujyje ar per didelis arterinis kraujospūdis padidina tikimybę susirgti miokardo infarktu 2-3 kartus, o du ar trys rizikos veiksniai kartu - 7-8 kartus. Nutukimas, girtavimas ir gausus druskos vartojimas (daugiau negu 5 g per parą) gali greitai sukelti hipertoninę ligą. Per didelis arterinis kraujospūdis, girtavimas, rūkymas, gausus druskos ir gyvuliniu riebalų vartojimas gresia smegenų insult (http://www.vsv.lt/gyvensena/sveikas/2210.html). Lietuvoje pagrindiniai rizikos veiksniai labai paplitę. Kas trečiam suaugusiajam nustatomas per didelis arterinis kraujospūdis, kas ketvirtam vyrui ir kas antrai moteriai - per didelė kūno masė, kas antras vyras ir kas dešimta moteris rūko. Lietuva pagal sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis ir mirtingumą nuo jų yra viena iš pirmųjų Europoje (http://www.vsv.lt/gyvensena/sveikas/2210.html). Apie visus sveikatos rizikos veiksnius plačiau bus kalbama kituose skyriuose. 2.1. Netinkama mityba Nutukimas yra viena iš svarbiausių XXI amžiaus problemų, ypač būdin­ga tam tikroms pasaulio šalims, įskaitant Europą. Nesveika mityba ir nepa­kankamas fizinis aktyvumas yra svarbiausi veiksniai antsvoriui ir nutukimui atsirasti. Europos regione labai didėja antsvorį turinčių žmonių skaičius, tokių, kurių kūno masės indeksas (KMI) 25 ir daugiau, ir nutukusiųjų skai­čius, kurių KMI - 30 ir daugiau. Europos šalys turi vieną iš didžiausių KMI vidurkį palyginti su kitais PSO regionais, jis yra 26,5. Šiuo metu 400 milijo­nų suaugusių žmonių Europoje turi antsvorį, 130 milijonų - yra nutukę. Tarp 7-11 metų vaikų nutukusių yra 10-30 proc, tarp 14-17 paauglių -8-25 proc. (Juškelienė, 2007). Su nutukimu susijusių problemų sprendimas įvairių šalių sveikatos apsaugos sistemose „suvalgo“ 2-8 proc. viso sveikatos apsaugos biudžeto, pvz., Ispanijoje 7 proc., t. y. 2 500 milijonų eurų per metus. į šią sumą neįskaičiuoti netiesioginiai kaštai, susiję su prastesne psichoemocine nutukusių vaikų savijauta mokykloje ar suaugusiųjų diskriminacija darbe. Jungtinėje Karalystėje 2001 m. nustatyta, kad per metus nutukimas turėjo reikšmės 30 000 pirmalaikių mirčių ir lėmė 18 milijonų nedarbingų dienų (Juškelienė, 2007). Kauno medicinos universiteto atlikti Lietuvos suaugusių gyventojų fakti­nės mitybos tyrimai rodo, kad mūsų mityba nėra pakankamai sveika. Per ma­žai vartojame daržovių (išskyrus bulves), vaisių, uogų, žuvies. Įvairių maisto medžiagų santvkis maiste neatitinka rekomenduojamų proporcijų. Riebalų kiekis racione gerokai viršija fiziologinius poreikius. Nustatyta, kad energija, gauta iš riebalų, sudaro apie 44 proc. paros maisto raciono energinės vertės, nors rekomenduojama ne daugiau kaip 30 proc; iš angliavandenių - apie 41 proc, o rekomenduojama ne mažiau kaip 55 proc; iš baltymų - 13,5-14 proc, rekomenduojama 10-15 proc. Nepakankamai suvartojame ir maistinių skaidulų (Juškelienė, 2007). Dėl nutukimo atsiranda sveikatos ir psichosocialinių problemų. Nutukusiems žmonėms didesnė tikimybė susirgti išemine širdies liga, nes nutukimas skatina kitų išeminės širdies ligos rizikos veiksnių atsiradimą: didėja mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija, mažėja didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija, didėja trigliceridų koncentracija. Turintiems antsvorį dažniau padidėja kraujospūdis. Kai kūno masės indeksas > 30 kg/m², hipertenzijos tikimybė tris kartus didesnė, nei tuomet, kai svoris normalus. Dėl šios priežasties nutukusius žmones dažniau ištinka insultas. Tyrimais nustatyta, kad esama ryšio tarp nutukimo ir susirgimo vėžiu. Turintiems antsvorio dažniau aptinkama dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų atsirandančių navikų (gimdos, kiaušidžių, krūties pomenopauzės metu, prostatos navikų). Be to, nutukę žmonės dažniau serga storžarnių, tulžies pūslės, kasos, kepenų vėžiu. Nutukimas yra pagrindinė susirgimo diabetu, nepriklausomu nuo insulino, priežastis. Nutukę žmonės šia liga serga tris kartus dažniau nei normalaus kūno svorio. Padidėja rezistentiškumas insulinui, mažėja insulino sekrecija. Nutukusiems žmonėms dažniau susidaro akmenų tulžies pūslėje, skauda sąnarius, jie dažniau suserga osteoartritais, artrozėmis, podagra. Dėl skausmų mažiau judama, todėl dar daugiau priaugama svorio. Žmonių, turinčių antsvorį, psichinė savijauta būna prastesnė dėl vyraujančio neigiamo požiūrio į nutukimą. Tenka susidurti su diskriminacija priimant į darbą, todėl nutukę žmonės jaučiasi esą nepilnaverčiai. Epidemiologiniais tyrimais įrodyta, kad bendrojo mirtingumo ir nutukimo priklausomumo kreivė yra J formos. Ilgiausiai gyvena žmonės, kurių kūno masės indeksas (KMI) 20-24,9 kg/m². Didėjant kūno svoriui, daugėja mirtingumas. Labai mažai sveriantys žmonės (KMI

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!