Sveikas gyvenimo būdas bei sveika mityba

ĮVADAS Kiekvienas žmogus nori būti gražus, sveikas, lieknas, tačiau retas, kuris siekia šių norų išpildymo. Daugelis nori greitų rezultatų, kur nereikia daug pastangų, tačiau tai praktiškai neįmanoma. Kad ir ką bedarytų žmogus, jis turi turėti daug valios, motyvacijos, užsispyrimo, ryžto ir įdėti nemažai pastangų, kad gautų norimų rezultatų, taip yra ir siekiant sveiko gyvenimo būdo. Daugelis sveiką gyvenimo būdą suvokia skirtingai. Vieni mano, kad tai aktyvus sportas, kiti – kad tai subalansuota mityba, dar kiti – mano, kad tai – neturėjimas žalingų įpročių. Bet geriau viską apgalvojus, galime apibendrinti visus šiuos dalykus ir pasakyti, kad sveikas gyvenimo būdas – tai mitybos, sportavimo ir žalingų ypročių neturėjimo subalansavimas. Todėl labai svarbu žinoti, kas yra sveika mityba, sportas ir žalingi ypročiai bei kaip juos reikia valdyti. SVEIKA MITYBA – KAS TAI? Maistas – bet kokia medžiaga, vartojama organizmo veiklai ir sveikatai palaikyti, tai yra palaikyti gyvybę ir augimą. Visus maisto produktus galima suskirstyti į 5 grupes: pieno, mėsos, vaisių, daržovių ir grūdų produktus. Iš pieno ir pieno produktų organizmas gauna vertingų baltymų ir kalcio, iš mėsos ir jos grupės produktų – baltymų, geležies, vitaminų bei mineralinių medžiagų. Vaisiai reikalingi dėl vitamino C bei folinės rūgšties, stiprinančių atsparumą infekcinėms ligoms ir stresui. Daržovėse yra daug mikroelementų ir maisto skaidulų. Grūdų produktai – B grupės vitaminų, angliavandenių, maisto skaidulų, mineralinių medžiagų ir baltymų šaltinis. Žmogus, vartodamas augalinius ir gyvūninius maisto produktus, gauna visų jam reikiamų maistinių medžiagų. Tačiau pastaruoju metu maistas vis dažniau tampa ligų (nutukimo, aterosklerozės, diabeto, infarkto, ir kt.) priežastimi. Todėl Maistas yra labia svarbus ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui. Taigi, trumpai tariant, Sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam svoriui palaikyti. Pagrindiniai sveikos mitybos principai 1. Saikingumas. Jeigu vartojama maisto per daug, yra kenksminga sveikatai, todėl turimė mokėti laiku sustoti valgyti, kai jau jaučiames nebealkani, turime išmokti valgymo metu„neapsiryti“. 2. Įvairumas. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, nes su maistu organizmas gauna apie 40 įvairiausių maistinių medžiagų. 3. Subalansavimas. Mitybos subalansavimas – tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis. Pagrindinės sveikos mitybos taisyklės 1. Valgyti kuo įvairesnį maistą; 2. Išlaikyti normalų kūno svorį; 3. Pasirinkti maistą, turintį mažai riebalų, ypač sočiųjų, ir cholesterolio; 4. Valgyti kuo daugiau įvairių daržovių, vaisių, uogų ir grūdinių produktų; 5. Vartoti kuo mažiau cukraus ir saldumynų; 6. Vartoti kuo mažiau valgomosios druskos; 7. Vartoti kuo mažiau alkoholio; Mitybos rėžimas Norint būti sveikiems reikia ne tik laikytis mitybos taisyklių, bet ir režimo. Mitybos režimas – tai valgymas tam tikru laiku. Labai svarbu valgyti kasdien tuo pačiu metu, nes atėjus laikui valgyti, gausiau išsiskiria virškinimo sultys, atsiranda apetitas, o pavalgius – maistas geriau suvirškinamas. Sveikam suaugusiam žmogui rekomenduojama valgyti 3-4 kartus per dieną: pusryčius, priešpiečius arba pavakarius, pietus ir vakarienę. Vakarieniauti reikėtų likus maždaug dviem valandom iki miego. Nereguliariai valgantys (kartą ar du kartus per parą) žmonės dažniau suserga virškinimo trakto ligomis. Sveikos mitybos piramidė Sveikos mitybos piramidė yra rekomendacijos to, ką žmogus turi valgyti kiekvieną dieną. Vadovaujantis Sveikos mitybos piramidės modeliu, kasdien valgoma įvairaus maisto, gaunamos visos reikalingos maisto medžiagos, o tuo pačiu reikiamos kalorijų normos. Sveikos mitybos piramidėje visi maisto produktai suskirstyti į penkias pagrindines grupes: duona, kiti grūdiniai produktai, bulvės; daržovės; vaisiai; pienas ir jo produktai; mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštinės daržovės, riešutai. Kasdien būtina valgyti kuo įvairesnį maistą iš kiekvienos šių produktų grupių. Daugiausia reikia valgyti duonos, grūdų, bulvių produktų iš bazinės grupės, mažiausiai – riebalų ir cukraus iš viršutinės grupės. Vartotinos porcijos – tai, tiesiog, atitinkamas produkto kiekis (pvz., duonos riekė, vaisius). Jaunesniems, aktyvesniems žmonėms rekomenduojama valgyti nurodytas didžiausias produktų porcijas, o vyresniems, pasyvesniems, turintiems antsvorį – mažiausias produktų porcijas. Visos Sveikos mitybos piramidės maisto produktų grupės yra reikšmingos. Todėl vartojant įvairų maistą, labiau tikėtina, jog organizmo poreikiai bus patenkinti. 1 pav. Sveikos mitybos piramidė FIZINIS AKTYVUMAS Fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių gyvensenos veiksnių, stiprinančių fizinį pajėgumą, sveikatą ir didinančių gyvenimo įvairovę. Dėl greito ir nenuspėjamo gyvenimo būdo, naujausių technologijų mūsų kasdienėje buityje gyvenimas pasikeitė. Gyvename iš tiesų patogiau, bet judame mažiau. Tačiau kad ir koks greitas būtų mūsų gyvenimo tempas, svarbiausiu prioritetu turi išlikti sveikata. Todėl ir fizinis aktyvumas bei sveika mityba šiandien tapo labai aktualiomis temomis. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad 50 proc. žmogaus sveikatos lemia gyvenimo būdas, 20 proc. – genetika ir paveldėjimas, 20 proc. – aplinka ir tik 10 proc. medicina. Tad nei vaistai, nei gydytojai išgelbėti negalės, jei pirmųjų veiksmų nesiimsime patys. Sveikai maitinantis ir sportuojant didėja darbingumas, pailgėja gyvenimo trukmė. Geros savijautos komponentai labai paprasti – grožis, grakštumas, puiki savijauta ir gera nuotaika. Skirkite per dieną bent šiek tiek laiko tam, kas iš tiesų pakeis jūsų savijautą. Mokslininkai nustatė, kad pakankamas fizinis aktyvumas stiprina širdies ir kraujagyslių sistemos, griaučių raumenų pajėgumą, padeda išlaikyti stabilų ir sveiką svorį. Jeigu žmogus neturi pakankamo fizinio krūvio susilpnėja raumenys, sumažėja kaulų tankis, padidėja cukraus kiekis kraujyje, šlapime, aktyviai nejudantys žmonės nutunka ir t.t. Fiziškai aktyvaus žmogaus organizmas yra daug atsparesnis ligoms nei žmogaus, kuris fiziškai yra neaktyvus. Žmogus, kuris daugiau juda – tampa žvalesnis, pagerėja nuotaika, geriau įveikia stresą bei depresiją. Taip pat ir norintiems sulieknėti siūloma tapti fiziškai aktyviais, juk judančio žmogaus ir medžiagų apykaita greitesnė, greičiau deginamos kalorijos. Sportuojantis žmogus gali daugiau nuveikti darbe ar kitoje srityje, nes sportas suteikia energijos. Sportas netgi apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. O juk tai ligos, nuo kurių pasaulyje mirštama dažniausiai. Fizinis aktyvumas sutvirtina kaulus, raumenis ir sąnarius, žmogus tampa fiziškai stipresnis bei tvirtesnis. Sportas teigiamai veikia nervų sistemą, padeda susikaupti, sukoncentruoti dėmesį, tampa lengviau mokytis, auga darbingumas. Tačiau jei nusprendėte pakeisti savo gyvenimo būdą ir sportuoti, svarbu pradžioje nepersistengti. Įvertinkite visas savo galimybes, ypač jei iki šiol aktyviai neužsiėmėte jokia fizine veikla. Per didelis fizinis krūvis gali pakenkti jūsų sveikatai, galite patirti traumų – pasitempti raumenis ar raiščius. Net ir nedidelis judėjimas kaip sodininkystė ar pasivaikščiojmas gali duoti naudą: padidinti raumenų tonusą, išlaikyti lankstumą, numalšinti stresą, atsipalaiduoti ir pakelti nuotaiką. Paprasti būdai judėti: • Praleiskite daugiau laiko su šeimos nariais, vaikais ar augintiniu – žaiskite žaidimus, išeikite pasivaikščioti, pabėgioti. • Daugiau vaikščiokite, judėkite net tada, kai kalbate telefonu. Išnaudokite visas progas pabūti gryname ore – prieš pasiimdami laiškus ar spaudą iš pašto dėžutės apeikite nedidelį ratą aplinkinėmis gatvelėmis. Prieš kur nors vykdami automobiliu, pagalvokite, galbūt galite jį palikti namuose ir eiti pesčiomis, ar minti dviratį? • Apjunkite namų ruošą ir sportą – aktyviau kaskite sniegą, grėbkite lapus, ar šluokite grindis – taip ir pajudėsite ir greičiau atliksite darbus. • Kas rytą atlikite keletą mankštos judesių. Galite tai daryti dar neišlipę iš lovos: pasirąžykite, švelniai pratampykite raumenis, taip greičiau prabusite ir pasikrausite energijos dienai. ŽALINGI YPROČIAI Alkoholio įtaka žmogaus organizmui Etanolio veikimas priklauso nuo išgerto kiekio. Geriant jį ar didelės koncentracijos alkoholinius gėrimus, dirginama virškinamojo trakto gleivinė, gali atsirasti jos uždegimas. Be to, nuo etanolio išsiplečia gleivinės kraujagyslės, todėl gali pagreitėti kai kurių vaistų ( pvz.: antihelmintinių preparatų ) ir net nuodų įsiurbimas. Išgertas etanolis ( ypač didelės koncentracijos ) greitai rezorbuojasi iš virškinamojo trakto: iš tuščio skrandžio rezorbuojasi ~20% etanolio, likusi dalis rezorbuojasi plonosiose žarnose. Maksimali etanolio koncentracija kraujyje susidaro, praėjus 30 – 90 minučių po išgėrimo. Silpno alaus stiklinėje yra ~ 6 – 7,5 g, 80 – 100 ml vyno taurėje – ~ 9 g, 20 ml degtinės, konjako taurėje – ~ 6,4 g absoliutaus alkoholio. Išgėrus tokį etanolio kiekį jo koncentracija kraujyje padidėja 0,1 promilės. Rezorbavęsis į kraują, etanolis tolygiai pasiskirsto visuose organizmo skysčiuose, patenka į visus organus ir audinius, kur sukelia ląstelių membranų struktūros ir laidumo sutrikimų. Greičiausiai etanolis paveikia daug kraujo turinčius organus ( pvz.: smegenis ). Etanolis veikia centrinę nervų sistemą panašiai kaip migdomieji ir narkozę sukeliantys vaistai. Truputis etanolio veikia raminančiai, slopina baimę, didesnės dozės panaikina aukštesniųjų centrinės sistemos centrų slopinantį poveikį žemesniems centrams, todėl mažėja savikontrolė, savikritiškumas. Žmogus darosi lengvabūdiškas, neatsargus, lengviau bendrauja, pervertina savo jėgas. Sumažėjus baimei, emocinei įtampai, atsiranda euforija (nenatūraliai pakili nuotaika, būna ir sveikam žmogui, kai jis išgeria alkoholio, pavartoja narkotikų ar apsinuodija kai kuriomis medžiagomis). Išgėrus daug etanolio, lėtėja suvokimas, minčių eiga, blogėja atmintis ir nuotaika, atsiranda mieguistumas, kartais agresyvumas, sutrinka judesių koordinacija, automatiniai judesiai. Išgėrus labai daug etanolio, netenkama sąmonės, pradedami smarkiai slopinti gyvybiškai svarbūs pailgųjų smegenų centrai, todėl žmogus gali mirti. Kadangi etanolis slopina centrinę nervų sistemą, jis gali sąveikauti su kitais tą sistemą veikiančiais vaistais: stiprina centrinę nervų sistemą slopinančių vaistų (pvz.: migdomųjų, narkozę sukeliančių, skausmą malšinančių) ir silpnina ją jaudinančių vaistų (pvz.: psichostimuliatorių, analeptikų) veikimą. Etanolis taip pat gali sukelti ir periferinės nervų sistemos sutrikimų ( pvz.: nervinėse skaidulose sulėtėja nervinių impulsų perdavimo greitis). Etanolis veikia kraujagyslių sistemą, didina širdies susitraukimų dažnį, mažina baimę, lėtina bronchų gleivinės, virpamojo epitelio veiklą, nuo didelės dozės – viduriuojama, piktnaudžiaujant vystosi kepenų cirozė, skatina šlapimo išsiskyrimą, slopina lytinių hormonų gamybą, kenkia medžiagų apykaitai, lėtina akių judesius, akyse ima dvejintis, sutrikdo erdvės jutimą, blogina klausą, sutrikdo pusiausvyrą. Metilo alkoholis, metanolis, arba medžio spiritas, vienas iš monohidroksilių alkoholių. Labai nuodingas. Vartojamas vien techniniams reikalams. Iš kvapo panašus į etanolį todėl kartais palaikomas juo, išgeriama ir apsinuodijama. Apsinuodijimo požymius sukelia metanolio skilimo produktai – formaldehidas ir skruzdžių rūgštis. Ūmiai apsinuodyti galima išgėrus 30 – 50g , kartais ir mažiau. Apsinuodijimo požymių atsiranda po 18 – 24h : smarkiai skauda pilvą, vystosi acidozė, sutrinka sąmonė, sumažėja šlapimo išsiskyrimas, sutrinka regėjimas, net galima apakti. Apsinuodijusiam reikia kuo greičiau išvalyti virškinamąjį traktą: sukelti vėmimą ir išplauti skrandį. Skrandis plaunamas vandeniu ( į  jį dedama aktyvuotos anglies ) arba 1 – 5% natrio hidrokarbonato (geriamosios sodos) tirpalu. Ligonis gydomas ligoninėje. Priešnuodis – etanolis, todėl ligoniui skubiai duodama gerti 30 – 40% etanolio. Jei jis be sąmonės, etanolis su spec. tirpalu lašinamas į veną. Alkoholis ir vėžys Ilgus metus tiriant ligonius, buvo pastebėtas artimas ryšys tarp kai kurių vėžio rūšių ir daug išgeriančių alkoholikų. Alkoholikų tarpe dažniausiai pasitaiko labai rimti kepenų susirgimai, gan komplikuoti smegenų ir centrinės nervų sistemos sutrikimai. Labai dažnai daug sergančių žmonių organizmas turi svarbių ir reikalingų maisto medžiagų trūkumą. Dažnai girtaujančio organizme trūksta folinės rūgšties, niacino ir vitamino tiamino arba vitamino B1. Šių maisto medžiagų trūkumas skatina neurologinių, virškinimo ir kitų organų susirgimus. Alkoholikų tarpe mirtingumas didesnis ir, kaip nauji tyrimai rodo, jų gyvenimo amžius yra 10-12 metų trumpesnis. 1910m. dr. L. Lamu Prancūzijoje pastebėjo, kad specialus gėrimas, turintis pelynų ir 75% alkoholio, turi ryšį su stemplės ( oesophagus) vėžiu. Vėliau šiam klausimui tirti buvo skirta daugiau dėmesio. 1964 metais Pasaulinė Sveikatos oragnizacija paskelbė pareiškimą, o vėliau kelios epidemologinės studijos įrodė, kad burnos , balso stygų ir stemplės vėžio susirgimai turi artimą ryšį su nuolatiniu alkoholio vartojimu. Tačiau tyrimai su gyvuliais to nepatvirtino. Alkoholizmas dažnai yra susijęs su pagrindinių maisto medžiagų trūkumu, be to , pastebėta, kad tie, kurie geria ir rūko, dažniausiai turi ir minimų medžiagų trūkumą. Dr. K. Rodhmanas, ir jo grupė tyrė rūkymo ir gėrimo įtaką vėžio išsivystymui. Kaip matome lentelėje, vėžys turi stiprų ryšį su išgerto alkoholio kiekiu ir surūkytų cigarečių skaičiumi. Lentelėje negeriančių ir nerūkančių susirgimai burnos ir gerklės vėžiu prilyginami vienetui. Tyrinėtojai nustatė, kad tarp žmonių, kurie visai nerūkė, bet kasdien suvartojo 11g gryno alkoholio, susirgimų kiekis jau buvo 1,4 , o tarp tų, kurie kasdien išgerdavo daugiau kaip 42g alkoholio, susirgimų skaičius buvo 2,33. Vadinasi, daugiau kaip dvigubai didesnis. Bet tarp tų žmonių, kurie kasdien išgerdavo 42g alkoholio ir surūkydavo apie 40 cigarečių, susirgimų skaičius gerklės ir burnos vėžiu buvo net 15,5 kartų didesnis, palyginus su tais, kurie visai negėrė ir nerūkė. Sunaudota g alkoholio kiekis per dieną Visai nerūko Mažiau kaip 20 Tarp 20-39 Tarp 40 ir daugiau Visai nevartojo 1,00 1,52 1,43 2,43 Mažiau kaip 11g 1,40 1,67 3,18 3,25 Tarp 11-42g 1,60 4,36 4,46 8,21 Daugiau kaip 42g 2,33 4,13 9,59 15,50 Kepenų ligos 1802 m. anglų gydytojas W. Heberden'as pastebėjo, kad alkoholikai turi kažką bendra su kepenų ligomis. Surinkti duomenys rodo, kad 10% alkoholikų serga kepenų liga, vadinama ciroze. Cirozė yra rišamųjų arba jungiamųjų audinių padidėjimas kepenyse. Tas padidėjimas suspaudžia ir sunaikina kepenų struktūrą, degeneruoja kepenų parenchimines ląsteles. Yra žinoma, kad alkoholis, patekęs į organizmą, visų pirma sutinka pasipriešinimą kepenyse. Kepenys visus į organizmą patekusius nuodingus cheminius junginius, įskaitant ir alkoholį, stengiasi suskaldyti ir pakeisti į organizmui nenuodingas medžiagas. Nuolat geriant alkoholį, kartais kepenų ląstelės visiškai išsigimsta ir surandėja, jų svoris sumažėja. Jos darosi margos ir kartais siekia tik apie trečdalį normalaus svorio. Tokie žmonės, ligai progresuojant, pradeda vemti, jų viduriuose pradeda rinktis skystis, kuris kartais pasiekia net iki 10 ar 20 litrų. Alkoholiniai gėrimai, gėrimai, kuriuose yra etilo alkoholio ( etanolio ). Pagal jo kiekį alkoholiniai gėrimai būna silpnieji ( 0,8 – 6% tūrio alkoholio; pvz. : duonos  gira,  alus ), vid. stiprumo ( 8 – 20%; vynas ), stiprieji ( 20 – 50 %; degtinė, likeris, konjakas ). Alkoholiniai gėrimai gaminami iš įv. žaliavos: alus - iš miežių, vynas– iš uogų ( pavyzdžiui vynuogių) ir vaisių, konjakas – iš vynuogių, likeris, degtinė – iš etanolio. Pagrindinė alkoholinių gėrimų veiklioji medžiaga yra etanolis, kuris didesniais kiekiais kenkia organizmui ir sukelia patologinę girtumo būseną. Ilgesnį laiką sistemingai geriant alkoholinius gėrimus, galima susirgti alkoholizmu. Rūkymas Nikotinas yra narkotikas, išsiskiriniantis rūkymo metu, prie kurio labai greitai priprantama. Dauguma jaunų žmonių, paragavę cigaretės dūmo, tampa rūkaliais. Pats pavojingiausias amžius - tarp 14 ir 17 metų. Paaugliai labai dažnai pasiduoda draugų įtakai (28,8% 12-19 - mečių prisipažįsta rūkę). Pirmoji cigaretė niekada nėra maloni, tačiau surūkius keletą pakelių atsiranda įprotis, ilgainiui žmogus tampa ir psichologiškai, ir fiziškai priklausomas nuo nikotino. Beje, tie, kurie nepradeda rūkyti iki 20, rečiau griebiasi šio netikusio įpročio suaugę. Medikai teigia, kad apie penktadalį rūkančių moterų rūkyti pradėjo neturėdamos nė 15 metų. Labai svarbi ir šeimos įtaka. Jei rūko bent vienas iš tėvų, dažnai pradeda rūkyti ir vaikai. Rūkymas, cigaretės prisidegimas ilgainiui tampa savotišku ritualu, nesąmoningai verčiančiu patikėti, kad rūkant galima atsikratyti nesaugumo jausmo. Tačiau tai tėra saviapgaulė, cigaretės dūmų šydas, kuriam išsisklaidžius lieka visos problemos. Medikai nuolat primena, kad pasaulyje kasmet nuo nikotino sukeltų ligų miršta 4 milijonai žmonių, 2020 m. šis skaičius gali išaugti iki 10 milijonų. Rūkymas didina tikimybę susirgti ankstyva ateroskleroze, išemine širdies ir galvos smegenų kraujagyslių liga, kojų kraujagyslių ligomis, plaučių ir gerklų vėžiu, lėtiniu bronchitu, bronchine astma, gali sukelti lytinę negalią. Insultas rūkalius ištinka 2 kartus dažniau nei nerūkančius. Nikotinas sutrikdo moters hormonų sistemą, mažina vaisingumą, gali būti menstruacinių sutrikimų, persileidimų, priešlaikinio gimdymo, kūdikio mažesnio svorio priežastis. Ypač pavojinga rūkyti vartojančioms kontraceptines tabletes, nes tuomet rūkymas net 10 kartų padidina širdies priepuolio ir insulto riziką. Nikotinas paankstina menopauzę, stiprina visas jos komplikacijas. Cheminės tabako dūmų medžiagos Jų poveikis organizmui Nikotinas Jo tabake yra 0.7 – 4.8%.Grynas nikotinas yra bespalvis aliejinis skystis. 0.05 – 0.16 g. gryno nikotino – žmogui mirtina dozė. Tiek patenka į organizmą surūkius 15 – 20 cigarečių. Organizmas prie nikotino pripranta. Anglies monoksidas (smalkės). Bespalvės, bekvapės dujos. Sutrinka audinių kvėpavimo procesas. Ciano vandenilio rūgštis. Bespalvis, lengvai garuojantis ir labai nuodingas skystis. Mirtina dozė – mažiau kaip 0.05 g. Benzapirenas, radioaktyvieji polonis, švinas ir bismutas. Šių medžiagų ypač daug dervoje, išsiskiriančioje degant tabakui. Vėžį sukeliančios medžiagos. Įrodyta, kad tokia derva tepant gyvūno odą ar įšvirkščiant, atsiranda vėžys. Cigaretės filtras sulaiko tik kietąsias tabako dūmų daleles, o nikotino ir kitų medžiagų nesumažina. Nuolat rūkant, plaučiuose kaupiasi dervos, organizmas iš lėto nuodijamas. Nuo cigarečių atsiranda blogas kvapas iš burnos, gelsta dantys ir pirštai, ima dvokti plaukai, pagausėja skreplių – ne itin patraukliu! Surūkius cigaretę, po kelių minučių ima dažniau plakti širdis, padidėja kraujospūdis, sudirginama kvėpavimo takų ir akių gleivinė, į kraują plūsteli anglies monoksido. Negerai šitaip varginti savo organizmą. Taip pat įrodyta, kad jokie fiziniai pratimai, jokia ,,sveika mityba’’ negali panaikinti kenksmingo cigarečių dūmo poveikio, jeigu jie yra patekę į organizmą. Be to, rūkant teršiamas oras, kuriuo kvėpuoja kiti žmonės. Narkotikai NARKOTIKAI- tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga, vartojama gryna, ar kaip sudėtinė preaparatų dalis . Toks narkotikų apibrėžimas pateikiamas žodyne , tačiau jis dar ne visas. Narkotikais vadinama cheminė medžiaga , veikianti jūsų organizmą , galinti keisti nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojūčius bei kitus jutimus. Medžiaga paprasta, bet jos poveikis tikrai nepaprastas ! Tai kas tada yra narkotikai ? Kas jums pirmiausia ateina į galvą, kai pagalvojate apie narkotikus ? Heroinas, kokainas, kanapės, " Ecstasy" ? Narkotikų yra įvairiausių pavidalų, formų ir spalvų. Jų tokia daugybė, o kai kurių net neįtartumėt, kad tai narkotikai . Pavyzdžiui, namų vaistinėlėje pilna narkotinių medžiagų : aspirinas ir paracetamolis, mikstūra nuo kosulio ir vaistai nuo peršalimo. Net kavos ar arbatos puodelyje yra narkotinių medžiagų - kofeino , stimuliuojančio nervų sistemą, kad jaustumėtės žvalesni ir energingesni. Alkoholis ir tabakas taip pat yra narkotikai. Medžiagos, kurias vadintumėte tikrais narkotikais - heroiną, kokainą ir " Ecstasy" - labai skirtingos . Laikydami ar vartodami tokius narkotikus , pažeisite įstatymą, galite net mirti . Prie tokių medžiagų galite priprasti ir be jų negalėsite normaliai jaustis . Jus gali įsukti uždaras ratas : įsigyjate narkotikų , vartojate , valandėlė geros ( ar blogos ) savijautos , pristingate narkotikų , vėl perkate ir šitaip be galo . Narkotikai brangūs , dažnai pinigų jiems tenka prasimanyti nusikalstamais būdais. Jūs rizikuojate dar ir todėl , kad niekada negalite žinoti , kaip tam tikras narkotikas paveiks. Yra žmonių , kuriems pakanka vieno karto. Mirusieji negali kalbėti. Liūdna, bet, deja, taip yra . " Po kiek laiko (gana greit) jums jau reikės narkotikų , kad jaustumėtės normaliai. Toliau normaliai savijautai narkotikų reikės vis daugiau ir daugiau ". Kodel jie tai daro? Jei paklaustumėte vaikų ar paauglių, vartojančių narkotikus, kodėl jie tai daro, jie dažniausiai atsakytų maždaug taip: - maištaudami; - nes nori priklausyti tam tikrai draugų grupei; - nes mėgsta rizikuoti; - nes jiems nuobodu; - nes narkotikų lengva gauti. Daugelis šių narkotikų vartojimo priežasčių gali mums atrodyti juokingos. Tačiau vaikams jos, matyt, labai realios ir svarbios. Jiems rytojus dar neegzistuoja - jie gyvena tik šia diena. Tad jūsų pareiga - įtikinti savo vaikus, kad narkotikai gali būti pavojingi jų sveikatai, gerai savijautai ateityje, sugadinti visą likusį gyvenimą. Kaip padėti savo vaikams? * Kalbėkite vieni su kitais. * Mokėkite klausytis. * Papasakokite vaikams apie savo jaunystę. * Patys pabūkite jų kailyje. * Būkite su jais, kai reikia. * Būkite griežti, bet teisingi. * Darykite viską kartu. * Būkite draugiški vaikų draugams. * Prisiminkite, kad jūsų vaikas yra unikalus. * Būkite pavyzdžiu. * Neskaitykite jiems paskaitų. * Negąsdinkite savo vaikų siaubo istorijomis. IŠVADOS Taigi tiek mityba, sportas, vieni ar kiti žalingi įpročiai užima kiekvieno žmogaus gyvenime kažkokią dalį, nepriklausomai ar tai sveika, ar ne. Yra žmonių, kurie sveikai maitinasi, sportuoja ir dar turi vienokių ar kitokių žalingų įpročių, kurių atsikratyti yra gana sudėtinga. Tačiau sergamumas, įvairios ligos, prailgėja gyvenimo trukmė, žmonės tampa geresni, nes atsiranda vis geresnė nuotaika, gerėja jų fizinė forma, žmonės tampa aktyvesni ir laimingesni. Ir taip pat vienas didžiausių sveiką gyvenimo būdą gyvenančių žmonių pliusų, tas kad jiems niekada nereikia sukti galvos kokia dieta geriausia, jaudintis dėl priaugto kilogramo ir panašiai. Galiausiai, žmogui labai svarbu savijauta ir savįtaka. Žmogaus psichologija labai stipriai susijusi su jo sveikata, ne veltui prieš daugiau nei kelis tūkstančius metų romėnų išminčius Juvenalis tikrai buvo teisus pasakydamas, kad „Sveikame kūne – sveika siela“. Šiandien jo žodžiai tapo itin populiarūs ir aktualū LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Sveikas gyvenimo būdas. [interaktyvus]. Šilutė: Sveikas gyvenimo būdas – tiesiausias kelias sveikatai. [žiūrėta 2013 m. balandžio14 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!