Svarbiausios šiuolaikinės biurokratijos teorijos

Biurokratija yra viena galingiausių valstybės jėgų, nors visuomenė nusiteikusi prieš ją kritiškai. Be biurokratinio aparato šiandien neįsivaizduojamas nė vienos pasaulio valstybės funkcionavimas. Modernus pilietis neturi teikiančio vilčių būdo sukurti „nebiurokratinį“ valdymą, nes faktiškai bet kuriomis įsivaizduojamomis sąlygomis biurokratija yra absoliučiai būtina.
Biurokratijos fenomenui aiškinti yra sukurtos ir vis dar kuriamos įvairiausios, viena kitai prieštaraujančios, o taip pat ir turinčios panašumų, teorijos.
Taigi šio referato tikslas – išanalizuoti svarbiausias šiuolaikinės biurokratijos teorijas, išryškinti svarbiausius jų aspektus.
Darbe taikiau aprašomąjį (apibūdinti pagrindines biurokratijos teorijas) bei lyginamąjį (palyginti pagrindinius teorijų aspektus) metodus.
Elito teorija
Elitarizmas – socialinė teorija, teigianti, kad visuomenė susideda iš valdomųjų ir valdančiųjų (elito), turinčių ypatingų gabumų valdyti kitus. Elitaristų nuomone, valstybė turi būti valdoma mažumos, valstybės valdžią reikia patikėti autoritetingiems asmenims, sudaryti socialines ir politines sąlygas elitui viešpatauti. Elitas – tai gana uždara žmonių grupė, pasižyminti stabilia struktūra ir stipriais vidiniais ryšiais. Jam būdinga grupinė sąmonė, vidinis susitelkimas, mokėjimas prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. Elitas nėra vienalytis. Jis skirstomas į du sluoksnius: aukštesnįjį ir žemesnįjį. Aukštesnįjį sluoksnį sudaro žmonės, turintys galimybių priimti sprendimus. Žemesnysis sluoksnis yra gausesnis – biurokratija, valdymo funkcijų vykdytojai ir kt.1
Elito teorija nėra vienalytė, ji yra susiskaldžiusi į keletą atšakų:
• Klasikinė elito teorija;
• Demokratinis elitizmas;
• Radikalioji elito teorija;
Klasikinės elito teorijos atstovai yra italų mokslininkai Vilfredo Pareto (1849-1923), Gaetano Mosca (1858-1941) ir šveicaras Robert Michels (1876-1936). Šie teoretikai buvo tvirtai įsitikinę, jog jiems pavyko sukurti mokslinę teoriją, įrodančią, jog nedidelės elitinės mažumos politinis vyravimas likusioje visuomenėje yra neišvengiamas.2
Pasak Moscos, “visose visuomenėse - nuo mažiausiai išsivysčiusių, vos pasiekusių civilizacijos aušrą iki pačių progresyviausių ir stipriausių - randame dvi klases žmonių - valdančiąją klasę ir pajungtą klasę. Pirmoji iš jų, visada mažiau skaitlinga, atlieka visas politines funkcijas, monopolizuoja valdžia ir naudojasi pranašumais, kuriuos suteikia valdžia, o antroji, skaitlingesnė klasė yra pajungta ir pirmosios kontroliuojama” („Politinio mokslo elementai, 1896). Vystydamas šią mintį, Mosca prieina išvados, kad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!