Svano pusėje: Pojūčių literatūros ypatumai

Marselis Prustas gimė Paryžiaus priemestyje 1871 metų liepos 10 dieną, gerai žinomo gydytojo Adriano Prusto ir turtingo žydu finansininko dukters Žanos Veil šeimoje. Marselis gimė labai silpnas, netgi buvo abejojama, ar jis apkritai pajegs išgyventi. Nors Prustas išgyveno, tačiau devynmetį Marselį pavasarį, kai su tėvais grįžta iš Bulonės miško, pirmąsyk ištinka astmos priepuolis, kuri sukelia žiedadulkes. 1882 – 1889 metai. Marselis pradeda lankyti Kondorse licėjų, bet dėl prastos sveikatos praleidžia daug pamokų. Čia, kartu su draugais, jis sudaro pirmąjį žurnaliuko „Lundi“ (Pirmadienis) numeri. Baigdamas licėjų rašytojas gauna garbės premiją už prancūzų literatūros rašinį. Po tarnybos Prustas studijuoja Paryžiuje teisę Sobornos universitete ir lanko Politikos mokslų laisvąją mokyklą. Įsteigia žurnalą „Le Banquet“, kuriame spausdina recenzijas, eilėraščius proza. 1896 metais išeina pirmoji Prusto knyga „Malonumai ir dienos“. Prustas pradeda rašyti esė „Prieš Sent Beva“, kurioje nubrėžia savo estetika ir žengia pirmuosius žingsnius i pagrindini kurini – romanu ciklą „Prarasto laiko beieškant“. Prustas miršta 1922 metų lapkričio 18 dieną. Nuolatinis darbas nualino rašytojo sveikata ir jis nebesuspėjo peržiūrėti paskutiniu ciklo romanu.
Mercelio Prusto „Prarasto laiko beieškant“ yra neginčytinai pats didingiausias XX a. romanas. Tiesa, jis pasakoja apie amžiaus pradžios Paryžiaus aukštuomenės gyvenimą, panašiai kaip Balzaco „Žmogiškoji komedija“, tačiau pirmiausia tai originalus bandymas aprašyti vieno proto gyvenimą, apmąstymas apie prarastą laiką ir bandymai jį atrasti atminties ir literatūros pagalba. Jame aiškiai skelbiama literatūros viršenybė prieš gyvenimą. Šis romanas apie rašomą romaną atveria visus šiuolaikinei literatūrai tyrinėti kalbos prigimtį ir literatūrinę kūrybą. „Prarastas laikas pateikia paveikslą, sudarytą iš laiko suardytų gyvenimų, nesvarbu, kas tai būtų – aš ar visuomenė. Niekas neatsispiria laikui; matydamas , kaip pamažu pamirštame savo mirusiuosius, Proustas konstatuoja, kad pastovumas ir trukmė nėra pažadėti niekam, netgi skausmui. Proustas nepriima laiko tėkmės ir piešia negailestingus senatvės paveikslus.
Impresionistinės prozos bruožai. Impresionizmas - pirmiausia ėmė reikštis tapyboje. Pats pavadinimas kilęs nuo prancūzų dailininko E.Manė (1840-1926) paveikslo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!