Sutarties sudarymo tvarka, sutarčių galia ir forma

Darbą atliko Bai10-2 gr. stud.
Klaipėda, 2011
ĮVADAS
Jau pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje žmonės sudarinėjo susitarimus, tačiau jie neturėjo prievolinio teisinio pobūdžio. Be abejo, tokioje bendruomenėje daugelis klausimų buvo sprendžiami ne susitarimu, o jėga, tačiau pirmykščių žmonių primityvumas nereiškė, kad jų poreikiai bei galimybės buvo vienodi ir jiems nereikėjo bendruomenės. Dėl skirtingų žmonių poreikių ir galimybių kilo socialiai neišvengiama būtinybė vykdyti mainus. Manytina, kad pirmosios sutartys buvo sudarinėjamos konkliudentiniais veiksmais.
Šiuolaikinė visuomenė sutartį suvokia ir tapatina su rašytiniu tekstu, tačiau tai per daug siauras sutarties supratimas, kuris asmenimis gali sukelti neigiamų teisinių padarinių, kadangi šalys, žodžiu išreiškusios savo valią ir susitarusios dėl visų esminių sutarties sąlygų, gali nesuvokti, jog sutarė sutartį, kuri sukels teisines pasekmes. Beveik kasdien kiekvienas iš mūsų sudaro sutartis žodžiu, pvz., paskolina kolegai nedidelę pinigų sumą, padovanoja nedidelės vertės daiktą draugui ir pan.
Šio darbo tikslas. Nustatyti kokia yra sutarties sudarymo tvarka, sutarčių galia ir forma.
Uždaviniai:
1. Išnagrinėti sutarties sudarymo tvarką;
2. Apibrėžti sutarčių galią;
3. Apibrėžti sutarčių.formą.
1. SUTARČIŲ SUDARYMO TVARKA
Sutarties sudarymo modelis sukurtas seniai. Tradiciškai yra susiklostę du savarankiški sutarčių sudarymo būdai: sutarčių sudarymas su dalyvaujančiais ir nedalyvaujančiais asmenimis. Sutarčių sudarymui su nedalyvaujančiais būdinga tai, kad egzistuoja laiko atotrūkio tarp šalių valios išraiškos sudaryti sutartį, nes šalys yra skirtingose vietovėse. Tokio atotrūkio nėra, kai abi šalys dalyvauja drauge (Ambrasienė D. ir kt., 2006, p. 118).
Sutartis laikoma sudaryta tada, kada šalys (tam tikrais atvejais - reikalaujama forma) tarpusavyje susitarė dėl visų esminių punktų (CK 6. 162 str.). Sutartyje dalyvauja mažiausiai dvi šalys. Sutarties sudarymo procese skiriamos dvi stadijos: vienos šalies pasiūlymas kitai šaliai sudaryti sutartį (oferta) ir kitos šalies to pasiūlymo priėmimas (akceptas). Asmuo, kuris pateikia pasiūlymą, vadinamas oferentu, o asmuo, kuris pasiūlymą priima, - akceptantu.
Oferta – tai pasiūlymas sudaryti sutartį. Civilinio kodekso 6.167 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!