Sutarčių teisė (konspektas)

Pagrindinė sutarčių paskirtis – reguliuoti asmenų tarpusavio santykius nurodant galimo ir privalomo elgesio ribas, taip pat atitinkamų įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes. Sutartis nuo t.normos skiriasi tuo, kad sutartis išreiškia jos šalių valią, o norminis aktas – jį išleidusios valstybės institucijos; sutartis yra skirta tik jos dalyvių elgesiui reguliuoti, ji sukuria teises ir pareigas jos šalims, o teisės aktas paprastai yra bendra visiems elgesio taisyklė.
Šalys, sudarydamos sutartį, turi suderinti sutarties sąlygas, nustatančias šalių teises ir pareigas. Sutarties sąlygos negali prieštarauti imperatyvioms teisės normoms.
Teorinė sutarčių teisės reikšmė.
• Sutarčių t. yra prievolių t. bei CT dalis, ji turi bendrus CT ir prievolių t. požymius.
• Sutarčių t. sistema susideda iš daugybės elementų, kurių kiekvienas, turėdamas bendrąsias sutarčių savybes, kartu turi savą specifiką, reikalingą ypatingo teisinio reguliavimo.
Praktinė reikšmė.
Šalys gali laisvai modeliuoti sutartis, tik jų turinys negali prieštarauti imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei.
SUTARČIŲ TEISĖS PRINCIPAI
Jei šalys sutartyje neaptarė tam tikrų klausimų, sutarties spragas būtina užpildyti taikant CT principus.
Bendrieji civilinių teisinių santykių reguliavimo principai: subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių, nesikišimo į privačius reikalus, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisinių santykių teisminės gynybos. (CK 1.2)
Bendrieji teisės principai: teisingumo, sąžiningumo, protingumo. (CK 1.5)
Sutartinių santykių specifiniai principai: sutarties laisvės, sutarties privalomumo, konsensualizmo, silpnosios šalies gynimo sutartiniuose santykiuose.
Sutarčių laisvės principas
Šalių valios pasireiškimas. Šis principas gali pasireikšti tokiais aspektais:
• laisve sudaryti sutartį (kada nori ir su kuo nori);
• laisve atsisakyti sudaryti sutartį (išskyrus valstybės draudimus);
• laisve nustatyti sutarties turinį (nustatyti teises ir pareigas);
• laisve sudaryti sutartis, kurių įst. nenumato, jei tokia sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.
Laisvės ribojimai (ir pagal subjektus, ir pagal objektus):
• negatyvieji – įst. nustatyti atvejai, tarp kokių subjektų ir kokios sutartys negali būti sudaromos;
• pozityvieji – privalomi sutarčių sudarymo atvejai ir/arba privalomas tam tikrų sąlygų numatymas sutartyse.
Sutarčių privalomumo principas.
Sudarytos sutarties šalys negali vienašališkai atsisakyti. Sutarties privalomumo principas nėra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!