Civilinė ir šeimos teisė pagal Lietuvos Statutus

XIII-XIV a. Lietuvos valstybės aparatas buvo palyginti nesudėtingas. Iki XVI a. vidurio pagrindinis LDK teisės šaltinis buvo vietos papročiai ir nuo XIV a. atsiradę rašytiniai norminiai aktai. Laikui bėgant atsirado poreikis susisteminti visą galiojančią teisę ir prasidėjo teisės kodifikavimas, kuris lėmė Lietuvos Statutų - svarbiausio iš LDK rašytinių teisės šaltinių - atsiradimą . Lietuvos Statutai – tai XVI a. išleisti feodalinės teisės kodeksai, kurie apėmė beveik visų teisės šakų normas. Šiame referate bandysime apžvelgti civilinę ir šeimos teisę pagal Lietuvos Statutus.
pereinant į bajorijos rankas, keičiasi ir teisės pobūdis. XVI a. prasidėjęs teisės kodifikavimas gerai rodo tą teisės kaitą. Lietuvos Statutų normomis, reguliuojančiomis žemės nuosavybę, ir buvo įtvirtintas bajorų luomo ekonominis ir politinis viešpatavimas. Bajorų luomui ir jų nuosavybės santykiams buvo skirta Lietuvos Statutų teisės dalis, įvardinta civiline teise.
Ekonominis feodalinės LDK santvarkos pagrindas buvo žemės nuosavybė. LDK žemės nuosavybės teisinių santykių pagrindą sudarė dvi žemės nuosavybės rūšys – alodas ir lenas. Alodas (individuali žemės nuosavybė) formavosi iš natūraliai išaugusios bendruomeninės nuosavybės, išsiskiriant vidutiniams ar stambiems ūkiams. Leno žemės nuosavybė atsirado LDK dažniausiai vykdant grobiamuosius karus ir prijungiant prie savo valstybės žemės plotus.
Feodalinė žemės nuosavybės teisė buvo įgyjama tokiais būdais: paveldėjimu, gaunama už tarnybą ir pirkimu. Kodifikuojant nuosavybės teisę, visuose trijuose Lietuvos Statutuose aiškiai apibrėžtos žemės nuosavybės rūšys: didžiojo kunigaikščio domenas, ponų ir stambių bajorų alodinė nuosavybė, už tarnybą gauta leno teisėmis žemė bei laisvųjų valstiečių asmeninė žemės nuosavybė.
Didysis kunigaikštis buvo ne tik LDK valdovas, nominalus visos žemės savininkas, bet ir stambus feodalas, tiesioginis savo domeno savininkas. Iš jo didysis kunigaikštis gaudavo pajamų, aprūpindavo žeme ir valstiečiais bajorus ir dvasininkus. XIV-XV a. didžiojo kunigaikščio domenas labai išsiplėtė prijungtų slavų žemių dėka. Nors iki XIV a. valstybinė ir valdovo nuosavybė buvo tapatinama, tačiau jau XV a. šis ankstyvajai feodalinei monarchijai būdingas bruožas ima nykti, kol galiausiai XVI a. vid. susiformuoja dvi žemės nuosavybės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!