Susvetimėjimo problema literatūroje planas

Pagr. mintis: žmogui iš prigimties reikia būti visuomenės dalimi, tačiau dažnai nutinka taip, jog mes susvetimėjame, kau kurie žmonės lieka visuomenės ar tiesiog savo šeimos pariby.
T1: XIXa pab - XXa pr gyvenęs rašytojas Juozas Tumas – Vaižgantas savo apysakoje „Dėdės ir dėdienės“ išryškino būtent tuo baudžiavos laikotarpiu gyvenusio ir dėl nepalankių istorinių aplinkybių savo paties šeimoje susvetimėjusio Mykoliuko paveikslą. Visgi dažnai žmogus nesirenka atsiskirti nuo jį supančios visuomenės, tai lemia susiklosčiusi situacija. Šiuo atveju Mykoliukas savo šeimoje buvo dėdė — dvigubas baudžiauninkas. Dėdė kūrinyje — socialinis vienetas, Mykoliukui teko eiti dvigubą lažą: dvarui ir broliui, kurio ūkį jis prižiūrėjo už tai, kad jam būtų suteikta pastogė, kur gyventi. Iš esmės jis jau nebebuvo vertinamas kaip šeimos narys, dėdė — tai XIX ir XX amžių sandūroje atsiradęs įrankis, lengviau prižiūrėti ūkį. Tokį Mykoliuko atsiskyrimą lėmė ir jo paties charakteris: jis nuolankiai, niekam nepriekaištaudamas, tyliai atlikinėjo visus jam paskirtus darbus. Toks Mykoliuko paveikslas atsiskleidžia iš pasakotojo perspektyvos — tai tik įrodo, jog Mykoliukas už save niekad nekalbėjo, atrodo, neturėjo savo nuomonės, galbūt net galima tegiti, jog nebuvo asmenybė, dėl to jį buvo lengva kontroliuoti.
Išvada: svarbiausia žmogaus susvetimėjimą lemianti priežastis — žmogaus asmenybės bruožai. Lietuvoje vykusių įvykių paveiktas Vaižgantas vaizdavo silpną, prie aplinkos prisitaikantį žmogų, o Kamiu, susidūręs su visa Europą kamuojančiomis komunizmo bei fašizmo ideologijomis, priešingai — stirpią, prieš absurdišką visuomenę maištaujančią asmenybę, tačiau abiejų jų likimai buvo vienodi — jie susvetimėjo.
Pagr. mintis: niekas nežino, kokia yra tikroji gyvenimo prasmė, tačiau visi jos ieško, o šios paieškos atsiskleidžia ir lietuvių literatūroje.
T1: Modernisto V. Mykolaičio – Putino psichologinio-intelektualinio romao „Altorių šešėly“ pagrindinis veikėjas Liudas Vasaris gyvenimo prasmės ieško daugybę metų. Jį kankina vidinis konfliktas: ar eiti visuomenei priimtinu kunigystės keliu, ar pasirinkti savo aistrą — poeziją. Kunigo gyvenimo būdas, mąstysena, įpročiai jam, poetinės prigimties žmogui yra svetimi. Prisitaikyti, pritapti prie jų — vadinasi,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!