Suaugusiųjų tęstinis mokymasis

Žmogaus esybė yra jo paties pastangų, kurias lemia individualiosios savybės, ugdymo ir aplinkos poveikio rezultatas. Žmogus vystosi visą gyvenimą, tačiau svarbiausias žmogaus tapsmo žmogumi veiksnys yra ugdymas. Mokymosi, gyvenimo ir darbo modeliai labai sparčiai keičiasi. Vadinasi, ne tik individai privalo prisitaikyti prie pokyčių, bet turi keistis ir veiklos būdai. Taigi žmonės turi prisitaikyti prie mokymosi visą gyvenimą. Tačiau Lietuvoje suaugusiųjų tęstinis mokymasis nėra labai išsivystęs. Dauguma gyventojų turima kvalifikacija neatitinka darbo rinkos reikalavimų arba stokojama formalios kvalifikacijos, nepakankamai kryptingai išplėtota profesinio rengimo sistema, lyginant su ES išsivysčiusiomis valstybėmis, tik nedidelė dalis suaugusiųjų dalyvauja tęstinio mokymosi programose, įsitvirtinimą darbo rinkoje apsunkina neformalaus ir savaiminio mokymosi pripažinimo stoka ir kt. Suaugusiųjų tęstinio mokymosi galimybių plėtojimas neabejotinai yra svarbi progreso sąlyga ir yra didelės socealinės svarbos uždavinys. Šiai plėtrai reikalingi patikimi ir nuolat atnaujinami empirinių tyrimų duomenys. Jų trūkumas ir nusako tyrimo problemą.
Taigi uždavinys būtu išsiaiškinti kaip reglamentuojamas suaugusiųjų švietimas dokumentuose; kokia mokymosi programų suaugusiems pasiūla šalyje ir švietimo paslaugas teikiančių institucijų skaičius ir pasiskirstymas; kokia suaugusiųjų mokymosi motyvacija, kokius darbuotojus noretu mokyti jų darbdaviai; kokias problemas patiria institucijose besimokantys suaugusieji ir jų darbdaviai, kokios mokymosi plėtros galimybės.
Metodai visa tai išsiaiškinti gali būti įvairūs: analizuoti ir lyginti tarptautinius ir nacionalius dokumentus, reglamentuojančius suaugusiųjų švietimą; gyventojų apklausa; institucijų, organizuojančių suaugusiųjų mokymąsi, atstovų apklausa; besimokančiųjų suaugusiųjų anketinė apklausa; remtis statistika.
Remiantis Lietuvos statistikos departamentu, kuris kasmet gauna informaciją apie suaugusiųjų mokymąsi iš ŠMM licencijas turinčių mokymo organizacijų, 1998 m. buvo 171 000 kursų dalyvių, palyginti su 80 000 dalyvių 2001 m. Sumažėjimą tam tikra prasme galima būtų paaiškinti tuo, jog padidėjo dalyvių skaičius kursuose, kurie nelaiduoja pripažinto valstybės pažymėjimo. Tačiau ši prielaida nėra paremta statistiniais duomenimis.
2001 m. iš viso 17 100 besimokančiųjų dalyvavo 14 DRMT-ų mokyme. Iš jų 6900 buvo finansuojami darbo biržos, 6900 savo darbdavių ir 3300 mokėsi savo iniciatyva.
2000/2001 mokslo metais iš viso 32...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!