Pasak Antano Poviliūno, žmogus nuolatos stebi ir tiria savo aplinką, remdamasis pojūčiais: klausa, rega, uosle, lytėjimu. Tokių stebėjimų metu jis surenka duomenis, kurie vėliau padeda priimti atitinkamas išvadas apie tiriamus reiškinius ar procesus. Mokslas taip pat daugiausia paremtas stebėjimu [3, 23] — atliekami įvairūs eksperimentai, vykdomi tyrimai ir iš gautos informacijos formuluojami nauji teiginiai. Tačiau mokslo istorijoje žinomas ne vienas įvykis, kuomet visuotinai priimti teiginiai, tobulėjant technologijoms ir gaunant naujų žinių, buvo paneigti. Tokie pavyzdžiai įrodo, jog ne visuomet stebėjimo metu gautais rezultatais galima pasikliauti. Kadangi mokslas, paremtas klaidingomis žiniomis, negali atlikti savo pagrindinių funkcijų — padėti pažinti reiškinius, paaiškinti procesus, numatyti galimus pokyčius [2, 11], tampa labai svarbu išsiaiškinti, kas lemia stebėjimo teiginių klaidingumą ir kaip šių klaidų pasikartojimo būtų galima išvengti ateityje.
Šiems klausimams nagrinėti itin daug dėmesio skyrė Alan F. Chalmers. Jis išskiria ne viena priežastį, galinčią įtakoti stebėjimo rezultatus: stebėtojo neobjektyvumą, klaidingas pirmines prielaidas, žinių ar patirties stoką, atsitiktinumą, duomenų netinkamumą ir t. t. Šiame referate aptarsime plačiau svarbesnes iš šių priežasčių ir pabandysime atsakyti į klausimą, kaip išvengti tokių klaidų stebėjimų metu.
Pasaulis daugiausia yra stebimas akimis, tad ir išvados dažniausios padaromos iš to, ką matome [3, 26]. Tačiau tai, jog stebimi tie patys dalykai, ne visuomet garantuoja, jog ir galutinės išvados sutaps. Dviejų stebėtojų, žiūrinčių į tą patį objektą esant toms pačioms aplinkybėms, tinklainėse susidarys tas pats vaizdas, tačiau dėl skirtingos jų vizualinės patirties abu stebėtojai matys ne tą patį [3, 27]. Stebėjimų rezultatai daug priklausys nuo jau turimų stebėtojo žinių, to, ką jis tikisi sužinoti stebėjimų metu, jo įgūdžių.
Kaip galutinis rezultatas priklauso nuo stebėtojo patirties ir lūkesčių, Alan F. Chalmers paaiškina keletu paprastų pavyzdžių. Žiūrėdami į paveikslėlį su optine apgaule, kuriame galima įžvelgti laiptus iš viršaus ir iš apačios, iš pradžių matome tik vieną vaizdą, tačiau nesunkiai galime išvysti ir antrąjį. Žiūrint į paveikslėlį ilgiau,...
Šį darbą sudaro 1559 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!