Psichodinaminis depresijos supratimas

Depresija yra liguistai prislėgta, liūdna nuotaika, kuriai paprastai būdinga sulėtėjęs mąstymas ir prislopinti judesiai. Greta dažnai pasireiškia kaltumo, menkavertiškumo idėjos. (9) Šiuolaikinių psichofarmakologijos priemonių taikymas leidžia psichoterapeutams dirbti su įvairaus sunkumo laipsnio depresija sergančiais pacientais, analizuoti depresijos dinamiką net psichozinės depresijos atveju.
Šeimų istorijų analizė, dvynių ir įvaikinimo studijos reikšmingai papildė mūsų žinias apie genetinę predispoziciją sirgti depresija. Vis dėl to, kol kas lieka neaišku, kiek depresiją sąlygoja paveldėjimo veiksniai, o kiek – tėvų elgesys ir santykių kokybė sudaro pagrindą vystytis depresijai.
Mes paprastai mažai abejojam diagnozuodami klinikinę depresiją. Kiekvienas mūsų savo klinikinėje praktikoje susiduria su depresija kiekvieną dieną. Vis dėl to, liūdesio ir depresijos terminai dažnai sutapatinami ne tik visuomenės, bet ir specialistų. Sergantys depresija, žmonės yra sutrikę ir nesugeba pakankamai gerai funkcionuoti. Vis dėl to, mums jie dažnai patinka ir net gi žavi mus labiausiai tuo, kad savo neapykantą ir kriticizmą nukreipia vidun, o ne į išorę.
Sigmund Freud buvo pirmas psichoanalitikas, palyginęs ir atskyręs svarbias depresijos ir gedulo sąvokas kaip dvi priešingas būsenas savo metapsichologiniame veikale „Gedulas ir melancholija“ (1917). Remdamasis daugelio savo pacientų psichoanalitinio tyrimo medžiaga, Freud atrado svarbų skirtumą: natūralaus gedulo metu išorinis pasaulis suvokiamas kaip sumažėjęs, tarsi susitraukęs (netenkama reikšmingo objekto), tuo tarpu kai depresijos metu jaučiamas savo paties dalies praradimas („tuščias ir skurdus esti pats Ego“). Tai yra, natūraliai gedintys žmonės neserga depresija, net ir išgyvendami bent jau tam tikrą laiką gilų liūdesį dėl netekties (1).
Psichoanalizės požiūriu, pradžioje Freud, o vėliau Abraham vystė mintį, kad svarbiausias polinkio sirgti depresija šaltinis yra priešlaikinės netekties išgyvenimas. Klasikinė psichoanalizės teorija pabrėžė fiksacijos svarbą toje psichoseksualinės raidos stadijoje, kurios eigoje individai buvo pernelyg patenkinami arba patyrė deprivaciją. Šiuo būdu, į linkusius sirgti depresija, individus buvo žvelgiama kaip į žmones, pernelyg anksti arba staiga, traumuojančiu būdu patyrusius maitinimo krūtimi nutraukimą (5). Todėl depresiškiem individams buvo priskiriami „oraliniai“ bruožai. Buvo pastebėta, kad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!