Edukacinė psichologija

1. Biheivioristinė, kognityvistinė, informacinė ir humanistinė teorijos edukacijoje.
Biheivioristinė mokymo teorija.
Žmonės mokosi įsimindami, įsimena automatiškai. Mokomės susidarydami refleksus ir operantus. Refleksas – atsakomoji reakcija į dirgiklį, veiksmas, kuris nėra kontroliuojamas. Operantas – susiejame tam tikrus stimulus su tam tikra reakcija, labai sunku atspėti į ką operantas pakryps.
Pastiprinimu gali būti pati veikla: pagyrimai, apdovanojimai.
Biheivioristas mokytojas - duoda tam tikrų žinių kiekį, tikrina, ką išmoko, ir tie, kurie išmoko, gauna pastiprinimą, o tie, kurie neišmoko – jo negauna.
Biheivioristai sukūrė 3 palyginti suprantamas teorijas, kurios aiškina, kaip mes mokomės ir išmokstame.
1.reakcijos sąlygojimo teorija. Jos dėmesio centre – organizmų elgesys, būdingiausias šios teorijos pavyzdys, yra Pavlovo moksliniai darbai. Pvz.: kai šuniui yra duodamas ėdalas, jam išsiskiria seilių liaukos. (mėsa – sąlyginis refleksas, seilių išsiskyrimas – nesąlyginis). Taigi, kas atsitiktų jei uždegsime šviesą ir kartu paduosime šuniui ėst. Ir tai kartosim keletą kartų, tada tik uždegsime šviesą, bet ėst šuniui neduosim, šuniui, vis tiek išsiskirs seilės. Taigi šviesa tapo sąlyginiu dirgikliu.taigi patirtis pakeitė elgesį, įvyko išmokimas.
2.išmokimas gretinant. Kai kurie teoretikai nurodo, kad paprasčiausias bet kokių įvykių sugrupavimas gali baigtis išmokimu. Pvz.: nesipūsk kaip varlė..., jis kvailas kaip...įrašydami žodžius mes išmokstame dalykus paprastai, nes reiškiniai ar dirgikliai atsiranda kartu.
3.operantinio determinavimo teorija (sąlygojimo). Elgesio modifikavimui dažnai yra naudojamas pastiprinimas, kurio pasekmė – išmokimas. Šios rūšies mokymasis ir išmokimas vadinami operantiniu determinavimu, nes pageidautinas elgesys kyla spontaniškai, jo nesukelia koks nors dirgiklis, organizmui veikiant aplinką. Kai vienokį ar kitokį elgesį sužadina koks nors skatulys, tuo pačiu skatinama, kad tas elgesys būtų dažnesnis, ir stipresnis,kad susidarytų jam palankios aplinkybės. Paprasčiausias pvz.:žiurkė Skinerio dėžėje. Kai Skineris mažam aptvėrime, kuriame buvo tik maisto lovelis ir svertas. Kai žiurkė pirmą kartą paleista atliko daug funkcijų ieškodama maisto, ir atsitiktinai atranda ir paspaudžia svertą. Taip ji kartoja daug kartų. Dažnumas, kuriuo žiurkė spaudžia svertą tokiomis sąlygomis, kai jį paspaudus nėra jokio pastiprinimo, yra apatinis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!