Biheviorizmas, Geštaltpsichologija, Neopsichologija, Kognityvinė psichologija ir Humanistinė psichologija

Tik praėjęs – dvidešimtasis amžius mums rodosi šiandiena, todėl ir suvokiamas lyg niekuo neišsiskiriantis, paprastas civilizacijos evoliucijos šimtmetis. Kiekvienam žinomi ir nežinomi atradimai, naujos technologijos tapo neatskiriama kasdienio gyvenimo dalimi. Tačiau pasitelkę į pagalbą didinamąjį pažinimo stiklą – refleksiją, pamatai tokį ano šimtmečio įvykių margumyną, kuris verčia koncentruotis, apsiriboti, išskirti tik tam tikras įvykių grupes ir izoliuojant jas analizuoti. Labai sunku į XX amžių žvelgti kaip į kokią nors visybišką ir darnią sistemą. Štai mokslas. Kokių įspūdingų laimėjimų pasiekta, esminių atradimų padaryta. Visą amžių mokslinio pažinimo srityje dominuoja fizika, jai talkina matematika, jas abi vejasi biologija. O štai, nors ir populiarūs, bet didesnės pagarbos nenusipelnę socialiniai mokslai, tarp jų ir psichologija. Tik XXa. pradžioje ji patiria neregėtą krizę: Vilhelmo Wundto, Edvardo Tichinerio, Williamo Jameso ir kitų puoselėti funkcionalizmas, struktūralizmas, asociacionizmas sukelia jaunesnės kartos psichologų maištą tiesiogine ta žodžio prasme. Gimsta kelios naujos psichologijos, sukūrusios savitas teorines ir metodologines paradigmas, nepakartojamą ir, sakyčiau, bekompromisį požiūrį į tai, ką vadiname psichika (arba siela).
Šio darbo objektas yra „biheiviorizmas, geštaltpsichologija, neopsichologija, kognityvinė psichologija ir humanistinė psichologija“.
Darbo tikslas – išsiaiškinti pagrindinius aspektus apie šias psichologijos kryptis.
1. Apibūdinti šias psichologijos kryptis.
2. Paanalizuoti psichologinių krypčių ištakas.
3. Atskleisti tolesnę krypčių raidą.
1. BIHEIVIORIZMAS
Psichologijai būtinai reikėjo žmogaus, kuris mėgintų pažymėti tiesų kelią per chaotišką prieštaravimų, kuriame ji atsidūrė, labirintą. Watson, vienu esminiu postulatu pašalindamas prieštaravimus, tai ir padarė. Jis atsisakė sąmonės, kartu ir introspekcijos. Tai kas liko, - objektyvioji elgesio psichologija, arba biheviorizmas (XXa. pradžia – XX a. vidurys).
Watson kūrė staigaus psichologijos kitimo laikotarpiu, ir daugelis riboženklių priskiriami būtent jam, nors tuo metu tai tebuvo užuominos. Nėra abejonės, kad Watsono kvietimas į objektyvų elgesio mokslą suvaidino didžiulį vaidmenį objektyviosios psichologijos įsigalėjimui. Tačiau 1912 m. elgesio (tiesa, pirmiausia gyvūnų elgesio) tyrimai objektyviais metodais, manipuliuojant aplinkos sąlygomis turėjo bent 40-ies metų istoriją.
Pirmieji objektyvūs elgesio tyrimai priskiriami Douglasui A. Spaldingui (1840-1877) ir Ch....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!