Humanistinės-egzistencinės psichologijos krypties ir psichoterapijos pagrindiniai bruožai

Yra nemažai psichologijos šakų, tarp jų yra ir humanistinė-egzistencinė psichologija. Humanistinę - gzistencinę psichologiją galima apibrėžti kaip empirinį mokslą apie žmogaus egzistavimą, naudojantį fenomenologinės analizės metodą. Psichologija analizuoja gyvenimo, asmenybės tobulėjimo ir dvasines problemas, moralinius ir vertybinius konfliktus. Šios žmogaus gyvenimiškosios dilemos sudaro platų egzistencinių problemų ratą, būtent todėl ir reikalinga egzistencinė psichologija.
7) žmogus - aktyvi, intencionali ir kūrybiška esybė.
Toks humanistinis poziūris nutolsta nuo mokslinės psichologijos, nes pagrindinis vaidmuo čia tenka žmogiškajam patyrimui. Tai yra kritikos objektas, nes dažnai sunku nustatyti skirtumą tarp to, ką žmogus galvoja apie save, ir to, kas jis yra iš tikruju.
Tačiau humanistinės psichologijos atstovai daugiau orientuoti rupintis konkretaus žmogaus gyvenimo kokybe nei kūrti teorijas, kurios ir yra praktikos apibendrinimo rezultatas.
Dabartinė psichologija-tai intensyviai besivystantis mokslas. Šiandien pačioje psichologijoje vienu metu egzistuoja įvairios kryptys, taigi ir skirtingi požiūriai i tai, kas yra šis mokslas. Galime sakyti, kad šiandieninėje psichologijoje nėra vieningos paradigmos, t.y. vyraujančios teorinės ir praktinės sistemos, apsprendžiančios mokslą. Bet vientisumo negalima įvesti dirbtinai suteikus pirmenybę vienai kuriai nors krypčiai. Reikia pripažinti metodu bei teoriju įvairovę ir, aiskinant reiškinius, ją pasinaudoti. Skirtingų mokyklų atstovai, išryškindami ir sureikšmindami vieną ar kitą psichikos aspektą, giliau ji tyrinedami, praturtina psichologijos mokslą naujais faktais, bei tyrimo metodais.
Žodis „psichologija" yra kilęs iš dviejų senovės graikų kalbos žodžiu: psyche - siela ir logos - mokslas. Taigi, grynai etimologiniu aspektu, psichologiją reiškia mokslą apie sielą, kaip apie vientisą dvasinę substanciją. Tačiau tai nebūtų visiškai teisinga ir tikslu šiuolaikinio mokslo požiūriu. Gausiu eksperimentinių ir teorinių tyrimų rezultatai leidžia išskirti tris žmogaus egzistencijos lygmenis: fizinį, psichinį ir dvasinį. Juos tyrinėja atskiros mokslo šakos: fizinį - medicina ir biologija, psichinį - psichologija, o dvasinį (t.y. žmogaus sielą) - teologija. Siekiant išvengti painiavos, vidiniams išgyvenimams, mintims ir troškimams įvardyti psichologijoje yra
vartojamas „psichikos" terminas (beje, „psichika" vartojama ir gyvūnų vidiniams išgyvenimams apibūdinti).
Kiekvienas turi tam tikru žiniu apie psichologiją....

Daugiau informacijos...