Sprendžiant rinkėjų pasyvumo problemą: išeitis-privalomasis balsavimas?

Įvadas Pagrindinė demokratijos suteikiama teisė – balso teisė, kaip savo nuomonės, pozicijos išraiška. Tačiau Lietuvoje ne kiekvienas pilietis ja naudojasi. Tai tampa didžiule problema, kuri kelia diskusijas, kaip gi padidinti rinkėjų aktyvumą. Nors 2012 metais rinkėjų aktyvumas buvo beveik 1 procentu didesnis nei 2008, kurių metu parlamento rinkimuose balsavo tik 52,54%, o 2004 metais dar mažiau – 46,8 % rinkėjų1, tačiau balsuojančiųjų skaičius vis dar liko vienas mažiausių Europoje. Žinoma, sociologiniai tyrimai rodo, jog ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje rinkėjų aktyvumas pastaraisiais dešimtmečiais mažėja. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje mažiausiais rinkėjų aktyvumas buvo 2001 metais 59,40 %, Prancūzijoje – 2002 metais 64, 41 %. O pagal 2009 metų duomenis Europoje rinkiminio aktyvumo vidurkis yra tik 67 % . Tačiau yra ir tokių šalių, kur šis procentas yra stulbinamai didelis – 2009 metais Liuksemburge, kur egzistuoja privalomasis balsavimas, net 99,75% 2. Taigi kyla klausimas, kodėl gi šis rodiklis toks mažas Lietuvoje ir kodėl tai yra problema ? Mažą rinkiminį aktyvumą galima įvardinti kaip problemą todėl, kad po rinkimų, kurių metu nubalsuoja tik apie pusė visų gyventojų, neatsispindi visų piliečių nuomonė, yra atstovaujama tik kai kurios visuomenės grupės, o tai smarkiai keičia rinkimų rezultatus. Juk jei balsuotų daugiau gyventojų, yra tikimybė, jog būtų išrinkti visai kiti kandidatai nei pirmu atveju, balsuojant tik pusei rinkėjų. Dar blogiau yra tai, kad kai balsuoja mažuma, pagal laimėjusiųjų politiką privalo gyventi dauguma. Mat jei likusioji gyventojų dalis neišreiškia savo nuomonės, vadinasi sutinka su tų pozicija, kurie dalyvauja rinkiminiame procese. O tai iš dalies pažeidžia demokratijoje egzistuojantį daugumos principą. Todėl mūsų darbo tikslas yra išsiaiškinti Lietuvos rinkėjų mažo aktyvumo priežastis ir pasiūlyti galimus institucinius bei kitus sprendimo būdus, kurie galėtų išspręsti šią problemą Lietuvoje. 1. Kodėl žmonės nebalsuoja? Lietuvos piliečiai yra abejingi rinkimų procesui. Pastaraisiais metais vyrauja pesimistinės nuotaikos, žmonės nebepasitiki politinėmis partijomis, nes anot gyventojų, po rinkimų jos nevykdo savo pažadų, nepalaiko ryšių su savais rinkėjais ir neįgyvendina prieš balsavimą numatytų programų. Nepaisant to, partijos už savo pažadų nevykdymą yra nebaudžiamos, todėl ir politiniai procesai įvardijami kaip negarbingi, o patys politikai ne tik nesilaiko etikos normų, bet ir dažnai nevykdo savo pareigų. Tokios problemos iššaukia dar didesnį piliečių nusivylimą ir nepasitikėjimą valdančiaisiais. Dalis piliečių mano, kad daugumai kandidatų trūksta kompetencijos dalyvauti Vyriausybės valdyme. Žinoma, kartais žmonės nebalsuoja ir dėl to, jog neturi tam patogių sąlygų. Pavyzdžiui, piliečiai, kurie yra trumpam laikotarpiui išvykę ar gyvena svetimoj šaly, nors ir norėtų išreikšti savo valią, dažnai neturi tam patogių sąlygų. Dar viena nebalsavimo priežastis, egzistuojanti daugelyje šalių, tinkanti ir Lietuvai, yra informacijos trūkumas. Piliečiai negali įvertinti kandidatų, nes jie turi per mažai informacijos apie juos, jų veiklą ir vykdomą politiką.3 2. Galimi sprendimo būdai 2.1. Balsavimas nuo 16 metų Mažą Lietuvos rinkiminį aktyvumą būtų galima paskatinti rinkimų reformomis. Visų pirma, būtų galima sumažinti minimalų balsavimo amžių iki 16 metų. Žinoma, daugelis nesutiktų su šia idėja, argumentuodami tuo, jog jauni žmonės yra nepakankamai subrendę dalyvauti politiniuose procesuose, neturi pakankamai patirties. Remiantis Austrijos pavyzdžiu, kuri yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuri suteikė balsavimo teisę asmenims nuo 16-kos metų, rinkėjų jaunesnių negu 18 metų aktyvumas rinkimuose yra sąlyginai mažas, tačiau, pasak Vienos universiteto mokslininkų, jaunesni rinkėjai pasirenka už ką balsuoti taip pat kaip ir vyresni rinkėjai.4 Kai pradedama diskutuoti apie balsavimo amžiaus cenzo sumažinimą, jaunimui keliami neracionalūs ir niekuo negrindžiami reikalavimai – politikos išmanymas, gebėjimas racionaliai vertinti kiekvieną situaciją, nedaryti klaidų. Tačiau ar šiuos kriterijus atitinka visi šiandien rinkimų teisę turintys piliečiai? Tikrai ne. Remiantis Chan ir Clynton literatūros ataskaita, vyresnio amžiaus žmonės jau prarado politinį susidomėjimą ir nemato prasmės balsuoti, tuo tarpu vis daugiau jaunuolių pradėjo domėtis politiniu gyvenimu. Todėl pradėti ugdyti politinį suvokimą būtų kryptinga kuo anksčiau. Vyresnio amžiaus rinkėjų nepasitikėjimas politinėmis partijomis skatina demokratijos silpnėjimą daugelyje valstybių. Tai pakeisti galima tik visai visuomenei ir ypač jaunajai kartai aktyviai įsitraukiant į demokratijos procesą – balsavimą. Taip pat pabrėžiama, jog Europoje atskirtis tarp rinkėjų ir renkamųjų vis dar didėja. Dėl to, kad Europa sparčiai senėja, balsavimo amžiaus ribos pakeitimas nuo 16 metų padėtų išlyginti atskirtį tarp jaunimo ir vyresnių žmonių, dalyvaujančių rinkimuose. Tai užtikrintų, kad visų interesams būtų tinkamai atstovaujama.5 2.2. Rinkimų laiko prailginimas Viena iš priežasčių kodėl žmonės nebalsuoja yra ta ,kad sekmadienį išvyksta ,todėl viena iš siūlomų reformų yra rinkiminio savaitgalio prailginimas, įskaitant penktadienį ir šeštadienį, kad žmonės galėtų pasirinkti vieną iš jiems tinkamų dienų ir atiduoti savo balsą rinkimuose . 2.3. Techninės dalys Dar viena rinkimų reforma galėtų būtų biuletenyje įvestas langelis ,,nebalsuoju nei už vieną politinę partiją“, tokia pataisa visų pirma parodytų realų apolitiškų arba nežinančių už ką balsuoti žmonių skaičių.6Taip pat piliečiai tokiu būdu galėtų išreikšti nepasitenkinimą esamais kandidatais į seimą. Rinkėjai ateidami į rinkimus užkirstų kelią korupcijai - neleistų pasinaudoti jų balsu. 2.4 Elektroninis balsavimas išeitis ar dar didesnis blogis? Lietuvoje elektroninio balsavimo idėja svarstoma jau nuo 2006 metų, o dabar ji mėginama įgyvendinti. Šių metų lapkričio mėnesį Seime posėdžiavo premjero sudaryta darbo grupė, kuri koordinuoja balsavimo internetu sistemos diegimą. Šio posėdžiu metu buvo aptarta internetinio balsavimo įgyvendinimo eiga. Elektroninio balsavimo sistema, kaip teigiama, gali dalyvavimą rinkimuose padaryti paprastesnį bei prieinamesnį rinkėjams ir tokiu būdu paskatinti juos aktyviau atiduoti savo balsus. Šios sistemos efektyvumo galima tikėtis atsižvelgiant ir į sėkmingą Estijos pavyzdį. Šiais metais vykusių Estijos parlamento rinkimų metu, internetu balsavo kas trisdešimtas rinkėjas.7 Taip pat ši balsavimo sistema egzistuoja ir tokiose šalyse kaip Belgija, Prancūzija, Vokietija, Airija bei Šveicarija, kurioje dėl dažnų referendumų internetinis balsavimas yra labai patogus būdas rinkėjams atiduoti savo balsus. Lietuvoje ši elektroninio balsavimo reforma būtų naudinga ne tik tiems žmonėms, kurie turi fizinę negalią ir neturi patogaus būdo atiduoti savo balsus, bet ir mėginant spręsti rinkėjų aktyvumo mažėjimą dėl Lietuvos piliečių emigracijos. Žmonės, kurie yra išvykę iš šalies susiduria su sunkumais dalyvauti rinkimuose, todėl elektroninis balsavimas būtų puikus sprendimo būdas tiems, kurie nori išreikšti savo valią ir už Lietuvos ribų. Žinoma, tai irgi kelia klausimą, ar apskritai tai būtų efektyvu, todėl kad niekas tiksliai nežino, ar toks balsavimo būdas vis dėl to paskatins balsuoti piliečius, nes kaip jau buvo minėta darbo pradžioje, viena svarbiausių mažo rinkiminio aktyvumo priežasčių yra žmonių nepasitikėjimas valdžia, politikais ir jų vykdoma politika. Be to, dauguma mano, jog internetinis balsavimas nėra pakankamai saugus, dauguma baiminasi, kad jų balsai gali būti prarasti, nes ši sistema dar negali užtikrinti šimtaprocentinio saugumo. Tačiau nepaisant visų trūkumų elektroninio balsavimo reforma turi didelį potencialą padidinti Lietuvos rinkiminį aktyvumą ir rinkimus padaryti patogesnius ir net prieinamesnius. 3. Ar privalomasis balsavimas yra geriausias pasirinkimas? Privalomasis balsavimas laikomas viena iš pagrindinių išeičių spręsti mažėjančio rinkiminio aktyvumo problemą. Tyrimai parodė, jog šalyse, įsivedusiose privalomąjį balsavimą, aktyvumas žymiai išauga. Pvz., remiantis IDEA (The International Institute for Democracy and Electoral Assistance) duomenimis, šalyse, įsivedusiose privalomojo balsavimo sistemą, balsuojančiųjų skaičius 15 procentų didesnis nei tose, kur šios sistemos nėra.8Todėl galbūt tai būtų vienas geriausių sprendimų Lietuvai? 3.1. Reikalingos sankcijos Žinoma, privalomojo balsavimo efektyvumas priklauso ir nuo sistemos įgyvendinimo šalyje: ar bus taikomos sankcijos nebalsuojantiems, ar ne. Pavyzdžiui, 2008m. C. Panagopolous atliko tyrimą ir privalomojo balsavimo sistemas išskaidė į tris kategorijas pagal taikomų sankcijų griežtumą. Buvo nustatyta, jog yra glaudus ryšys tarp bausmių ir balsavusių rinkėjų skaičiaus. Privalomąjį balsavimą įsivedusiose šalyse, kuriose netaikomos arba taikomos labai nedidelės sankcijos, balsavusiųjų skaičius statistiškai beveik nesiskiria nuo tų šalių, kuriose balsavimas yra savanoriškas.9 Pvz., Meksikoje, kur yra privalomojo balsavimo sistema, tačiau sankcijos nebalsuojantiems netaikomos, rinkėjų aktyvumas kelis pastaruosius rinkimus svyravo nuo 40 iki 60 procentų10, tuo tarpu Belgijoje, kur už nebalsavimą skiriamos baudos nuo 50 iki 125 eurų, rinkėjų aktyvumas siekia net 90 procentų.11 Todėl, jei mėgintume įgyvendinti šią sistemą ir Lietuvoje, reikėtų rimtai pagalvoti apie galimas sankcijas nebalsuojantiems. 3.2. Privalomasis balsavimas žmogaus teisių pažeidimas? Nors privalomasis balsavimas Lietuvoje kritikuojamas dėl žmogaus teisių pažeidimo, kadangi balsavimą įprasta laikyti ne pareiga, o teise, tačiau 1971 metais žmogaus teisių teismas nustatė, jog privalomasis balsavimas žmogaus teisių nepažeidžia, kadangi dauguma šalių, praktikuojančių tokio tipo sistemą, netgi neverčia rinkėjų balsuoti, o tik atvykti į balsavimo punktą ir užsiregistruoti.12 Apie privalomojo balsavimo legitimumą taip pat kalba ir Justine Lacroix savo straipsnyje „A Liberal Defence of Compulsory Voting“, kuriame ji teigia: „privalomąjį balsavimą galima laikyti nebent tik labai nežymiu teisių pažeidimu, ypač lyginant su kitais suvaržymais, kaip mokesčiai, privalomas mokslas ar karinė tarnyba.“ 13 Todėl net jei ir rinkėjas priverstas pažymėti kandidatą biuletenyje, jis tiesiog gali jį sugadinti, pažymėdamas ne pagal taisykles arba sužymėdamas kandidatus atsitiktine tvarka. Tačiau toks balsas vadinamas „donkey vote“ ir dažnai laikomas viena iš pagrindinių privalomojo balsavimo problemų, todėl kad tokioms sistemoms būdingas abejingumas yra traktuojamas, kaip viena iš pasipriešinimo priverstiniam balsavimui formų ir tai lemia didelį sugadintų biuletenių skaičių, kuris Lotynų Amerikos šalyse siekia net 40 procentų.14 Kita vertus, tai yra geriau negu visai neišreikšti savo nuomonės, nes taip bent jau parodoma, kad žmonės nepalaiko kandidatuojančių politikų. Privalomasis balsavimas dažnai kritikuojamas dėl to, kad priverčia balsuoti žmones, kurie yra apolitiški ar neturintys išsilavinimo, tačiau A. Liphartas tam paprieštarauja, teigdamas, jog privalomasis balsavimas „gali pasitarnauti kaip paskata rinkėjams tapti labiau išprususiems.“15Tai įrodė ir tyrimas, kurį atliko Stacy B. Gordon ir Gary M. Segura.16 Šis tyrimas rodo, jog privalomasis balsavimas praplečia žmonių politinį akiratį ir skatina juos domėtis už ką jie balsuoja, todėl galima daryti išvadą, kad privalomasis balsavimas ne tik, kad nekenkia, tačiau ir verčia žmones būti atsakingesniais, renkant naują valdžią., o to būtent ir trūksta Lietuvos rinkėjams. 3.3. Privalomojo balsavimo pavyzdžiai Dauguma Vakarų tipo demokratijų, kaip Austrija (dviejose provincijose), Belgija, Graikija, Italija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, privalomąjį balsavimą įsivedė jau 20a. pradžioje, tačiau vienas iš geriausių privalomojo balsavimo sistemos pavyzdžių yra Australija, kurioje ši sistema veikia efektyviausiai. Jos rinkėjų aktyvumas viršija 90 procentų.17 Pasak Lizos Hill, ši sistema veiksminga ne tik dėl taikomų sankcijų, tačiau ir dėl valdžios indėlio, stengiantis balsavimą padaryti kuo prieinamesnį ir patogesnį.18 Tad jei privalomojo balsavimo reforma Lietuvoje būtų pritaikyta taip pat sėkmingai kaip ir Australijoje, ne tik taikant tam tikras sankcijas, bet ir papildomai stengiantis užtikrinti patogias galimybes balsuoti, rinkėjų aktyvumas tikrai žymiai padidėtų ir netgi paskatintų daugelio Lietuvos piliečius domėtis savo šalies politika. Išvados Kaip daugelyje pasaulio šalių, taip ir Lietuvoje eilę metų susiduriama su opia visuomenės problema - neaktyviu piliečių dalyvavimu rinkimų metu. Atėjo metas, kai nebegalima laukti, kol prasta situacija šalyje išsispręs savaime, nes remiantis paskutiniaisiais rinkimų rezultatais, pastebima, kad situacija gerėja nežymiai. Gilinantis į padėtį mūsų šalyje, išryškėja ne tik neigiami socialiniai veiksniai, bet ir spragos institucinėje sistemoje. Todėl remiantis kitų šalių patirtimi, siūlome keletą ne tik socialinių, bet ir institucinių mažo rinkėjų aktyvumo problemos sprendimo būdų pritaikyti ir Lietuvai. Manome, kad pats efektyviausias minėtosios problemos sprendimo būdas mūsų šalyje būtų privalomojo balsavimo įvedimas. Taip pat siūlome įvesti ir galimybę išreikšti savo poziciją internetinio balsavimo metu. Tai panaikintų dalį anksčiau minėtų kliūčių rinkėjams atvykti į balsavimo punktą numatytu laiku. Apžvelgus visas galimas alternatyvas skatinti piliečių aktyvumą rinkimų metu, manome, kad pataisos rinkimų įstatyme pasiteisintų ir Lietuvoje. Net jei ir nesulauktume tikėtųsi rezultatų, toks sprendimas daugiau turėtų teigiamų, nei neigiamų padarinių. Literatūros sąrašas Eurostat

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!