Demokratijos deficito problema Europos Sąjungos (ES) institucijose

Šiandien Europa susiduria su tam tikru euroskepticizmu ir plačiai paplitusiu įsitikinimu, kad ji išgyvena, Europos Sąjungos žargonu tariant, "demokratijos deficitą". Tai kyla iš jausenos, kad debatai dėl Europos ateities pernelyg formalūs, vairuojami saujelės politikų ir aukštesnių Briuselio pareigūnų, kurie priima toli siekiančius sprendimus nebūtinai atsižvelgdami į gyventojų norus. Eiliniai piliečiai, atrodo, tiesiog turi mažai vilties būti išklausyti tokiame dideliame darinyje. Demokratijos deficitas dažnai apibūdinamas kaip viena iš sprendimų priėmimo Europos sąjungoje proceso ypatybių. Jos esmė ta, kad kai nacionalinės vyriausybės dalį savo kompetencijos perduoda Bendrijos institucijoms, išrinktieji tautų atstovai šių institucijų nekontroliuoja taip, kaip nacionalines vyriausybes kontroliuoja nacionaliniai parlamentai. Paprastai kalbant, Europos Sąjunga, sudaryta iš pačių demokratiškiausių valstybių pasaulyje, yra kaltinama demokratijos trūkumu.
Darbo tiklsas - atskleisti demokratijos deficito problemą Europos Sąjungos institucijose.
Darbo uždaviniai:
1. Pateikti demokratijos sampratą.
2. Apžvelgti ES institucijų sistemą.
3. Aptarti demokratijos deficitą Europos Sąjungos institucijose.
4. Pristatyti demokratijos deficito problemos sprendimus.
Darbo metodas: atvejo analizė.
1. DEMOKRATIJOS SAMPRATA
Terminas demokratija kilo iš graikų kalbos žodžių demos (liaudis) ir kratos (valdžia, valdymas). Pažodžiui verčiant į lietuvių kalbą demokratija reiškia „liaudies valdymą“. Demokratijos gimtine laikoma senovės Graikija ir Roma. Tačiau ten, nors valdžia buvo renkama ir vieši reikalai buvo sprendžiami dalyvaujant įvairiems gyventojų sluoksniams, nebuvo pilnos ir tikros demokratijos, todėl, kad ne visų rinkėjų teisės buvo lygios. Visi tenykščiai gyventojai buvo suskirstyti į luomus, iš kurių kiekvienas turėjo skirtingas teises ir privilegijas.1
Mūsų laikų demokratijos atsiradimas siejamas su Didžiąja Prancūzijos revoliucija (XVIII a. pab.). Tada demokratinis judėjimas buvo grynai politinio pobūdžio, tačiau vėliau demokratinės idėjos ėmė skverbtis ir į kitas gyvenimo sritis.
Šiuo metu demokratija tapo visuotine pasaulėžiūra, o žodis demokratija vartojamas trejopai:2
1. Valstybės tvarka, kai valdžia priklauso liaudžiai.
2. Liaudis kovoja dėl įtakos tvarkant valstybės reikalus.
3. sistema, nustatanti esminės valstybės visuomenės elgesio taisykles.
Demokratija gali būti tiesioginė ai atstovaujamoji (netiesioginė).
Tiesioginė demokratija – žmonės patys be tarpininkų leidžia įstatymus ir atlieka valdymo funkcija (tiesioginė demokratija buvo senovės Graikijos respublikose...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!