Sporto fiziologijos teorija

Netgi optimalus darbas, esant pastoviai būklei, negali tęstis labai ilgai, nes organizmo energetiniai ištekliai yra labai riboti. Sumažėjus jų kiekiui darbas nutraukiamas.
Vientisame žmogaus organizme energetiniai ištekliai iki galo neišsenka tik todėl, kad dirbant pamažu atsiranda ypatinga fiziologinė būklė – nuovargis. Nuovargis signalizuoja apie artėjančius žymius fiziologinius pokyčius. Automatiškai mažinamas darbingumas, o tai apsaugo organizmą nuo perdidelių pakitimų. Nuovargis – tai laikinas atskiro audinio, organo ar viso organizmo darbingumo sumažėjimas.
Nuovargis – tai žmogaus fizinės ir psichinės būklės pakitimai, atsirandantys po tam tikrą laiką trukusios veiklos ir laikinai mažinantys jos efektyvumą.
Nuovargis – ne išsekimo išdava, o tik signalas apie išsekimo artėjimą, jo pavojų. Net ir labai nuvargęs žmogus dar turi nemažas energetinių išteklių atsargas. Valios pastangomis, emocijomis ar farmakologinėmis priemonėmis pašalinus nuovargį, tos avarinės atsargos, reikalui esant, gali būti panaudotos.
Tuo atveju darbas vyksta iš paskutinių jėgų. Didelį vaidmenį taip nugalint nuovargį vaidina simpatinė nervų sistema ir jos adaptacinis trofinis poveikis.
Fiziologinio nuovargio prigimtis yra sudėtinga. Visiškai nuvargus sutrinka vegetacinių funkcijų stabilumas ir jų koordinacija, raumenų susitraukimo greitis ir stiprumas, blogėja funkcijų reguliacija, sutrinka sąlyginių refleksų susidarymas ir slopinimas.
Yra keletas nuovargį aiškinančių teorijų.
Periferinė humoralinė teorija nuovargį sieja su energetinių atsargų išsekimu ir metabolitų susikaupimu raumenyse.
Pagal šią teoriją vieni mokslininkai nuovargį aiškina tuo, kad dirbant išsenka energijos atsargos ir pasikeičia ATF ir ADF santykis raumenyse, kiti teigia, kad nuovargio priežastis esanti raumenų užteršimas skilimo produktais.
Intensyviai dirbant raumenyse iš tikrųjų susidaro skilimo produktų, pvz., laktato, kuriam kaupiantis dirbantis raumuo greičiau nuvargsta; be to, naudojamos energijos atsargos (glikogenas). Tačiau nė vienas šių procesų negali būti pagrindas nuovargiui aiškinti. Ši teorija ignoruoja CNS vaidmenį, prasidedant nuovargiui.
Tuo tarpu daugelio mokslininkų – I. Sačenovo, I. Pavlovo, N. Vedenskio (1952), A. Uchtomskio ir kt. – tyrimai parodė, kad darbingumas ir nuovargis labiausiai priklauso nuo CNS veiklos. Bet kokį darbą raumenys gali atlikti tik koordinuojant CNS, į kurią, savo ruožtu, iš įvairių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!