Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo metodologija

Orientacija į specialiojo ugdymo sistemos daugialypiškumą, nevyriausybinių neįgaliuosius ir jų šeimas vienijančių organizacijų politinė ir socialinė veikla, palankių neįgaliesiems įstatymų kūrimas - šie ir kiti nauji reiškiniai specialiojo ugdymo realybėje liudija, jog Lietuvoje pastebimi tam tikri specialiojo ugdymo metodologinio virsmo bruožai. Viena vertus, perimta jau tarybiniais laikais susiklosčiusios specialiojo ugdymo tradicijos, kita vertus, iš Vakarų ateina naujų idėjų, įgyvendinamos naujos specialiojo ugdymo iniciatyvos. Suprasta, jog neįgaliųjų ugdymo ir socialinės padėties kokybė negali apsiriboti' tik specialiosios edukacinės pagalbos teikimu. Neįgaliųjų klausimas pedagogams, socialiniams darbuotojams, mokslininkams, politikams šiandien atveria naujas perspektyvas. Juo labiau kad greitų socialinių ir ideologinių pokyčių kontekste neįgaliųjų ugdymas ir socialinė integracija nebegali būti vertinama vienu moksliniu požiūriu ar pagal ideologiją. Daugiamatės negalės sampratos atskleidimas tampa vienas esminių socialinės integracijos poreikių ir uždavinių.
Šiame kontekste tiek specialiojo ugdymo teoretikams, tiek ir prakti­kams ryškėja naujas profesinis poreikis pažinti specialiojo ugdymo teorijų ir praktikos įvairovę. Daugiabriaunė specialiojo ugdymo samprata reikalauja kompleksinio, tarpdisiplininio požiūrio atsižvelgiant į kultūrinius ypatumus bei transkultūrinius panašumus. Paradoksas tas, kad šie esminiai pokyčiai, iš Vakarų šalių perimant demokratines, humanistines idėjas, Lietuvoje startavo labai neseniai ir tebevyksta labai dideliu tempu, kartais gana chaotiškai, be tam tikro metodologinio pagrindimo. Greiti neįgaliųjų ugdymo bei socialinės integracijos pokyčiai specialistams sukūrė tam tikrus probleminius, diskusinius laukus, kuriuose konfrontuoja skirtingos metodologijos.
Metodologija plačiąja prasme reiškia tikrovės pažinimo teoriją, nagrinėjančią mokslinio mąstymo būdus bei principus. Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo metodologija tiria negalės pažinimo būdus ir principus, egzistuojančias negalės traktuotes, jų panašumus ir skirtumus, skirtingų negalės traktuočių turinį, istorinius ir kultūrinius sąlygotumus, pokyčių strategijas.
Visuomenės ir neįgaliųjų sąveikos istorija rodo, jog neįgaliųjų ugdymas ir socialinė integracija yra viena kompleksinė realybė. Šiuolaikinei specialiojo ugdymo metodologijai būdinga tai, jog ugdymas nėra atskiriamas nuo socialinės integracijos, šie socialiniai dariniai vertinami jų nesuliejant į vieną, tačiau kaip vienos ir tos pačios kompleksinės realybės dalys. Nors ugdymo ir socialinės integracijos tyrimo bei intervencijos metodai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!