Kodėl stringa specialiųjų poreikių vaikų integracijos procesas Lietuvoje?

Jau dvidešimt metų Lietuvoje vykdoma švietimo reforma. Tikrai daug padaryta per šį laikotarpį. Jau du kartus keiteisi Švietimo įstatymas. Pirmasis priimtas 1991 metai, vėliau, rengiantis į Europos Sąjungą 2001 m. pradėta rengti nauja Švietimo įstatymo redakcija. Mokykla tapo tikrai demokratiškesnė. Mokyklos renovuojamos, taikomi nauji mokymo būdai, atsisakyta „kalimo“, skatinamas mokinių kūrybiškumas. Daug dėmesio skiriama pedagogų kvalifikacijai, naujų vadovėlių leidybai. Tarp jų gausos jau galima ir pasiklysti.
Sukurta teisinė bazė, apimanti visas švietimo sritis ir visus lygmenis. Tačiau vien teisinės bazės sėkmingam reformos vykdymui nepakanka. Tam dar reikia ir pakankamai skirti finansinių lėšų. 1997 metais baigėsi laikas, iki kurio Lietuvos švietimo koncepcija buvo pateikusi nuoseklią sisteminės reformos veiksmų programą. Sąlygiškai šis laikas įvardijamas reformos pirmuoju etapu. Ir patys politikai pripažįsta, kad pastarojo etapo programa įvykdyta ne 100 proc., - stigo materialinių išteklių, žmonių, ypač jų pasirengimo tokio masto reformai ir visiškai naujiems švietimo uždaviniams, nebuvo nuoseklaus politikų palaikymo.
Kaip jau minėjau Švietimo sistemoje tikrai daug pasiekimų, bet ir problemų apstu. Kadangi dirbu socialinį darbą, skaudi ir aktuali švietimo sritis- specialiųjų poreikių vaikų integraciją į bendrojo lavinimo mokyklas. Norėčiau plačiau pakalbėti kaip keitėsi specialiųjų poreikių vaikų integravimas į bendrojo lavinimo mokyklas ir pedagogų pasirengimas/rengimas šiam darbui. Atrodo pažengėme tikrai nemažai. Vien jau tai, kad specialiųjų poreikių ir negalią turintys vaikai nebėra uždaryti specialiosiose mokyklos ir lanko bendrojo lavinimo mokyklas, didelis žingsnis mažinant jų socialinę atskirti. Atsirado mokyklose psichologų, spec. pedagogų, mokytojų pagalbininkų, socialinių darbuotojų etatai. Parengta nemenka teisinė bazė, kurią išanalizavus galime pamatyti, kiek daug atrodo turėtų būti daroma padedant šiems likimo nuskriaustiems vaikiams integruotis į visuomenę ir jaustis pilnaverčiais jos nariais.
• Naujasis LR Švietimo įstatymas deklaruoja, kad šioje švietimo sistemoje negali būti pamestas nė vienas asmuo, nors jo pažintinės ir motorinės veiklos galimybės skiriasi nuo daugumos. Vienu iš svarbiausių švietimo tikslų įrašoma “užtikrinti visuotinį švietimo prieinamumą, lygias visų Lietuvos gyventojų galimybes mokytis ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!