Sokrato ir Platono estetinės teorijos

Egipto ir Artimųjų rytų civilizacijų įtakoje formavosi svarbus estetikos ir meno židinys – antikinės Graikijos ir Romos kultūros, stipriai paveikusios visos vėlesnės Vakarų estetinės minties raidą.
Daugelis garsių graikų filosofų, mokslininkų, menininkų vyko į Rytų šalis mokytis. Talis buvo gerai susipažinęs su Egipto mokslu, Pitagoras sėmėsi žinių Egipte ir Babilone. Demokratas nuo vaikystės buvo persų išminčių mokinys. Platonas tyrinėjo Egipto mokslininkų ir menininkų kūrinius. Aristotelis praleido savo dvasinės brandos metus Mažojoje Azijoje. Platonas vyko į Rytus studijuoti persų, indų filosofų idėjų.
Graikų filosofija ir estetika gimsta ne europinėje Graikijos dalyje – Peloponeso pusiasalyje, o Jonijoje – Mažojoje Azijoje ir greta esančiuose salose.
Antikinė estetinė mintis rutuliojosi stebėtinai intensyviai, ypač pakilimo laikotarpiu, kai per keletą dešimtmečių įvyko keletas esminių lūžių. Antikinės estetikos istoriją galima skirstyti į tris pakopas: 1) archajinę; 2) klasikinę; 3) helenistinę. Svarbiausioji – klasikinė pakopa gali būti skirstoma į dar smulkesnius periodus.
Antikinėje estetikoje, priešingai nusistojusiai stereotipinei pažiūrai, grožio sąvoka neatliko išskirtinio vaidmens. Grožio sąvoka senovės Graikijoje reiškė visai ką kita nei šiandien. Ji buvo plati, ženklino viską, kas patinka, kelia susižavėjimą ar dvasinį pasitenkinimą, suvokiant jutimo organais. Tai gali būti konkretus gamtos reiškinys, daiktas, tam tikra veiklos rūšis. Tik žymiai vėliau antikinėje estetikoje išryškėja siauresnė, estetinė sąvoka.
Antikinėje estetikoje įsivyravusi grožio samprata formuojasi stipriai veikiama ankstyvųjų organicistinių kosmolofijos koncepcijų. Jos išeities tašku tampa regimas, girdimas ir jusliukai suvokiamas kosmosas, kuris aiškinamas panašiai kaip tobulas, gyvas ir gražus žmogaus kūnas su visais jam būdingais atributais. Jis tampa graikams savotiška protoidėja. Antikinei pasaulėžiūrai būdingas objektyvistinis ontologinis, būtiniškas žmonių supančio kosmoso, daiktų pasaulio suvokimas.
Sokratas ir sofistai
Va. pr. Kr. viduryje pastebima kokybinių graikų estetinės minties poslinkių, susijusių su sofistų ir Sokrato idėjomis. Anksčiau vyravusi kosmologinės natūrfilosofijos tradicija praranda įtaką ir naujos kartos mąstytojų dėmesys krypsta į antropologinę, etinę, estetinę problematiką, filosofų apmąstymo centre atsiduria žmogus ir jo įvairios humanitarinės kultūros problemos. Graikijoje sofistai buvo vadinami mąstytojai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!