Sofoklis. „Antigonė“

Žymus graikų tragikas, Atėnų pilietis, sukūręs apie 120 tragedijų, iš kurių išliko tik 7. Atėniečiai išrinko talentingąjį dramaturgą strategu, vėliau Sofoklis buvo išrinktas iždininku, be to, buvo medicinos dievo Asklepijo žynys.
Sofoklis gimė Atėnuose, Kolone – mieste, kurio vardą vėliau poetas įamžino savo tragedijose. Būdamas turtingo prekeivio sūnus, jis turėjo galimybes džiaugtis visais klestinčios Graikijos imperijos malonumais. Sukakus šešeriems, garsėjo savo grožiu ir puikiomis savybėmis, dėl to buvo išrinktas vadovauti berniukų chorui Salaminos pergalės šventime. Nuo mažens Sofoklis buvo ugdomas ir mokomas muzikos ir poezijos meno.
• Sofoklio, kaip dramaturgo, karjera prasidėjo pergale prieš Aischilą dramaturgų varžybose, kurias jis laimėjo išskirtinėmis aplinkybėmis.
• Yra vadinamas daugiausia laurų pelniusiu dramaturgu, net 20 kartų (kai kurių šaltinių teigimu – 24) nugalėjęs tragikų konkursuose.
• Sofoklis pats vaidino savo sukurtose pjesėse. Be teatro, turėjo ir kitų užsiėmimų – daugelį metų jis tarnavo kaip šventikas, buvo Generolų tarybos narys, o kartą netgi dirbo valstybės iždo vadovu.
Sofoklio tragedijos
Iš maždaug 120 Sofoklio sukurtų tragedijų liko tik 7. Kitų – tik nuotrupos, tarp kurių apie trečdalis
Išlikę kūriniai
Trojos ciklo tragedijos:
• „Ajantas“
• „Filoktetas“
• „Elektra“
Iš padavimų apie Heraklį:
• „Trachinietės“
Tėbų ciklo tragedijos:
• „Karalius Oidipas“
• „Oidipas Kolone“
• „Antigonė“
Sofoklio herojai
Sofoklį žavėjo ne didingumas, o gyvenimo darnumas ir harmonija, jo vaizduojamų žmonių vidus ne itin sudėtingas. Vienuose vyrauja pavydas, užsispyrimas, kerštingumas, kituose – valios tvirtumas, šeimos, artimųjų ir artimo meilė, pareigos jausmas, tiesumas – ypatybės, būdingos žmogaus širdžiai visais amžiais. Iškeldamas šiuos būdo bruožus, Sofoklis sukūrė nemažai nesudėtingų, bet stipriai apibrėžtų charakterių.
Šiandien Sofoklio tragedijose svarbus yra herojinis humanizmas
Antigonė
Kūrinio pavadinimo esmė
Antigonės kūrinyje yra vaizduojamas vienas gražiausių pasaulio literatūros moters paveikslų. Antigonės išdidume blykčioja stipri valia, gilus protas, dar gilesnis jausmas ir skausmas. Žavi jos dvasios stiprybė, meilė, ištikimybė savo šeimai, pasiaukojimas. Jos paveikslas dažnai interpretuojamas kitų autorių kaip pasiaukojimo pavyzdys.
Siužetas
Po Eteoklio ir Polineiko mirties valdžia atitenka jų dėdei Kreontui.
Naujasis valdovas iškilmingai palaidojo Tėbų gynėją Eteoklį, o Polineiką, atvedusį prie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!