Sofoklis. Tragedija „Antigonė“. Antigonės ir Ismenės paveikslai

Jeigu reikėtų išskirti labiausiai kontrastuojančius veikėjų paveikslus remiantis kokiu nors kūriniu, tikriausiai pats puikiausias pavyzdys būtų žymiausio ir talentingiausio graikų tragiko, Atėnų piliečio, sukūrusio apie 120 tragedijų, Sofoklio žymiausias visų laikų kūrinys, tragedija „Antigonė“ ir joje vaizduojami Antigonės bei jos sesers Ismenės paveikslai. Tad šioje kalboje aptarsiu ir sugretinsiu šių vaizduojamų veikėjų asmenybes.
Antigonė – drąsi, ryžtinga, savimi pasitikinti, už tradicines vertybes kovojanti moteris. Jos neįtikėtinai didelė drąsa ir požiūris į svarbiausias vertybes išsiskiria iš visų Sofoklio tragedijos veikėjų. Ji įprasminą gražiausią literatūrinį moters paveikslą savo veiksmais ir asmeninėmis savybėmis. Jos išdidume regima stipri valia, gilus protas, dar gilesnis jausmas ir skausmas už savo artimus žmones. Antigonė nors ir labai jauna, bet jau spėjo pajusti gyvenimo ir kitų atsiųstą panieką. Būdama Edipo, pasmerktojo aklojo tėvo dukra, patyrusi viešą šeimos gėdą turi pasirinkti ar pasiduoti neteisybei, ar pakilti aukščiau visų ir kovoti iki galo. Būtent todėl Antigonė pasirenka pastarąjį variantą. Ji buvo tas žmogus, kuris nepaisydamas tuo metu moterų beteisiškumo, baimės valdovui ir jo įstatymams, drįso stoti į nuožmią kovą su visą valdžią turėjusiu karaliumi Kreontu. Viskas prasidėjo dėl Polineiko ir Eteoklio kovos. Šis įvykis ir Kreonto aklas požiūris į svarbiausias vertybes išprovokavo drąsiąją Antigonę, kuri turi visiškai skirtingą mąstymą. Karalius nesutiko palaidoti Polineiko, kuris anot jo buvo bendruomenės išdavikas, nes puolė savo gimtąjį kraštą ir brolį, tačiau Antigonei tai visiškai nesvarbu, nes kad ir kaip jos brolis atrodytų prasikaltęs, jis yra brolis, tas pats kraujas: „Jokios nėr gėdos kraujo giminės mylėti“. Antigonė kovoja už svarbiausias šeimos vertybes nebijodama nieko ir žinodama, kad už tai reiks paaukoti savo gyvybę. Šioje tragedijoje ji iškeliama kaip ypatinga moteris, kuri kovodama už teisybę miršta kaip neteisingo karaliaus įsakymo auka. Tačiau herojės mirtis garbinga, ieškanti teisybės ir besipriešinanti nedorybei. Taigi, Antigonė kūrinyje iškyla kaip bebaimė, pasiaukojanti, teisinga, garbinga ir už savo artimus viską atiduodanti asmenybė.
Ismenė Sofoklio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!