Antigonės ir Kreonto paveikslai Sofoklio tragedijoje

Sofoklio kūriniai literatūros kritikus žavi siužetų vientisumu, ryškiais ir niekada nesenstančiais veikėjų paveikslais. Puikus to pavyzdys – viena iš septynių Sofoklio istorinių dramų – „Antigonė“. Kūrinyje juntamas itin ryškus ir gilus šeimos bei pareigos jausmas, kurio kaina – skaudžios netektys. „Antigonė“ nagrinėja įvairias problemas – abejones politiniais įstatymais, konfliktines atsakomybes savo šeimos nariams, taip pat lyčių dominavimo ir nuolankumo aspektus.
Svarbiausias kūrinyje moralinis konflktas. Antigonės broliai Polineikas ir Eteoklis susiginčijo dėl valdžios ir dvikovoje žuvo. Žuvusiųjų sesuo nenori paklusti įsakymui Eteoklį palaidoti, o Polineiką palikti nelaidotą ir ryžtasi palaidoti brolį kaip reikalauja papročiai. Antigonė supranta, kad jos poelgis sukels konfliktą, suvokia jo pasėkmes sau bei kitiems, realiai vertina savo ir priešininko Kreonto jėgas, tačiau nebijo mirties ir savo tikslo neatsisako. Palaidodama Polineiką – atlikdama savo pareigą, kurią „uždėjo dievai“, ji pažeidžia tvarką. Tragedijoje susiduria šalies valdovo Kreonto ir Antigonės nuomonės. Valdovas iškelia atsakomybę miestui virš šeimos ir genties reikalavimų, Antigonė pirmiausia lieka ištikima šeimos tradicijoms. Abu jie atkakliai laikosi savo principų. Užsispyrimo „dėka“ dramos pabaigoje pralaimi abu..
Kūrinyje taip pat svarbūs asmenybių bruožai. Nei Kreontas, nei Antigonė negalėjo išduoti savo principų ir pripažinti kitų reikalavimus. Kreontas buvo naujai išrinktas karalius, siekė tvarkos savo valdomoje šalyje ir save siejo su autoritetu. Jis ne tik buvo žiauri ir dominuojanti asmenybė – Kreontas jokiais būdais negalėjo pasiduoti moters įtakai, kuri įžeidė jį prisiimdama ne tik šeimos, bet ir politinį vaidmenį, o tai buvo nepriimtina tuometiniam Atėnų gyvenimui. Kreontas tiesiog buvo per daug išdidus, kad lengvai nusileistų moteriai. Antigonei visiškai nerūpėjo miesto gerovė, ji siekė kankinės mirties. Savo atkaklumu, drąsumu bei stipriu charakteriu, ji sužlugdė nusistovėjusias moters vaidmens tradicijas.
Labiausiai tragedijoje žavi Antigonės paveikslas. Ji narsi, ryžtinga. Antigonė nebijo žmogaus – karaliaus rūstybės. Ji myli abu brolius ir negali sutikti, jog brolio Polineiko palaikai būtų išniekinti. Ji gimusi mylėti ir to moko kitus, Antigonė vadovaujasi ne rašytais...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!