Ne neapkęsti, o mylėti aš gimiau (Sofoklis, „Antigonė“)

Ne neapkęsti, o mylėti aš gimiau (Sofoklis, „Antigonė“).
Meilė – viena dažniausių temų tiek literatūroje, mene, tiek mūsų gyvenime. Ją apibūdiname kaip gyvenimo pilnatvę, pagrindinį tikslą. Kad ir kaip meilės, kaip gyvenimo vertybės, samprata būtų pakitusi iki šiandienos, ji vis dar tebėra pasaulį kurianti ir valdanti galia. Žmogus gimsta iš meilės, vien tai įprasmina jo gyvenimą ir priverčia susimąstyti, ar aš, į šį pasaulį iš meilės atėjęs žmogus, galėčiau jį niekinti ir neapkęsti? Todėl sutinku su Antigonės žodžiais: ne neapkęsti, o mylėti mes gimstame.
Meilė žadina kilnumą ir pasiaukojimą. Su motinos meile, žmogui bręstant, geismas būti mylimam transformuojasi į gebėjimą pačiam mylėti ir kurti meilę. Viena iš meilės rūšių – broliška meilė žmonijai. Ji grindžiama atsakomybe, rūpesčiu, pagarba kiekvienam žmogui, noru jam padėti. „Mylėti savo kūną ir kraują nėra laimėjimas. Gyvulys taip pat myli savo jauniklius ir jais rūpinasi. Bejėgis myli savo gelbėtoją, nes jo gyvenimas priklauso nuo jo. Tik ten, kur meilė nesiekia kokios nors naudos, ji ima skleistis.
Skleisdamasi ji kuria grožį ir daro pasaulį teisingesnį, mielesnį gyventi šioje žemėje. Meilė tramdo išdidžias širdis, pasipūtėlius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!