Sociologinė kultūros samprata

ai santykinai skirtingos tyrimo sritys.
mikrosociologinių teorinių perspektyvų atžvilgiu ir išskirti atitinkamo lygio struktūras.
tos pačios socialinės tikrovės skirtingus aspektus, bet tai nereiškia, kad šalia
visuomenes ir kultūros sąvokų gilesni socialinės tikrovės tyrinėjimai negali sukurti dar
vienos papildomos sąvokos, kuri socialinėje tikrovėje išskirtų atskirą savitų priežasčių
sistemą. Visuomenės ir kultūros mokslai dar labai nedaug žino apie žmogaus
negamtinę prigimtį. Vis dėlto šiandien socialinės tikrovės tyrimai suskyla į dvi santykinai
atskiras sritis - visuomenės ir kultūros, o visuomenės ir kultūros sąvokos tampa
skiriamaisiais šių mokslų ženklais.
Tiriant atskirų grupių, bendruomenių, institucijų atstovų elgesį nepakanka nustatyti
vienokią ar kitokią bendravimo institualizuotą ar neformalią ryšių struktūrą (šeimos,
darbo kolektyvo, genties, universiteto ir t.t.), nepakanka atskleisti vaidmenų ir pozicijų
sąveiką, nepakanka atskleisti individo pasirinkimą lemiančius socialinius veiksnius,
bet būtina tirti individų sąveikos motyvus, kurie tiesiogiai yra sąlygoti vertybių, normų,
taisyklių, įsitikinimų ar įvairių kitokių elgesio standartų visumos. Tik tokiu atveju galėsime
atskleisti elgesį lemiančių veiksnių platesnį kompleksą.
Šie skirtumai labai priklauso nuo to, ką antropologai ir sociologai apibūdina kultūros
terminu, negali viena kitos pakeisti. Kitaip tariant, kultūros ir visuomenės sąvokos
atskiriamos konceptualiai.
Nors pats kultūros terminas ir sąvoka turi pakankamai ilgą istoriją, vis dėlto kultūros
tyrimas, paremtas modernaus mokslo metodologija, susiformavo tik XIXa. kartu su
kitais moderniaisiais socialiniais mokslais. Etimologine kultūros termino reikšmė
kildinama iš lotyniško žodžio colere, reiškiančio įdirbti dirvą, o lotyniškas žodis cultura
reiškia žemės dirbimą, purenimą. Žmogaus lavinimo prasme cultura terminą pirmą
kartą pavartojo Ciceronas. Manoma, kad, versdamas graikišką žodį paideia (lavinimas)
į lotynų kalbą, jis pasiūlė terminą cultura animi(sielos lavinimas). Tačiau tik XVIII-XIX
amžiuje ši kultūros reikšmė buvo pradėta plačiai naudoti populiarioje ir filosofinėje
literaturoje. Sykiu XIX a. kultūros tyrimas įgijo modernaus mokslo pavidalą, o kultūros
sąvoka - šiuolaikinę antropologinę reikšmę.
Kultūros mokslo, arba kitaip kultūrinės antropologijos (JAV), socialinės
antropologijos (Jungtinė Karalystė), etnologijos (Prancūzija, Vokietija) tradicija bei paties
mokslo pavadinimas iš dalies yra susiję su kiekvienos šalies mokslo raida, vis dėlto
galima kalbėti apie universalų kultūros mokslą, kuriam būdingi tam tikri visuotinai
pripažįstami ypatumai. Panašiai kaip ir sociologijoje, kultūros tyrimuose galima išskirti
dvi teorines...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!