Kultūros sociologija

Sociologija – socialinis mokslas, tiriantis visuomenes, susiformavusias dėl socialinių ir ekonominių pokyčių, kurie prasidėjo XVII a. (Dumbliauskas V., Sociologija, V., 199. P.4.).
Kultūra – visuma žmogaus veiklos būdų, priemonių, normų, vertybių ir idealų, bendrų ištisai grupei žmonių, padedančių šiems žmonėms orientuotis visuomenėje ir perduoti jas iš kartos į kartą (Dumbliauskas V., Sociologija, V., 199. P.4.).
Kultūros sociologija – sociologijos sritis, tirianti vertybių kūrimą, plitimą ir panaudojimą, bei kultūros funkcionavimo dėsningumus ( Leonavičius J., Sociologijos žodynas, V., 1993. P.112.).
Taigi kultūros sociologija yra viena iš sociologijos disciplinų (žr. 1 pav.)
(Gušcinskienė J., Taikomoji sociologija: struktūrinės schemos ir komentarai., K., 2002. P.10.)
Kultūrą galima būtų analizuoti keletu aspektų, pvz., istoriniu, meniniu, psichologiniu, taip pat ir sociologiniu. Toks žvelgimas į kultūrą nėra nepagrįstas, nes kultūra gali egzistuoti tik tuomet, jei egzistuoja visuomenė, o kultūros perėmimas yra pagrindinė socializacijos dalis. Reiktų išskirti kelis kultūros kaip specifinio reiškinio ypatumus:
• Kultūros reiškiniai yra dirbtiniai, nes juos sukūrė žmonės;
• Kultūra apima daiktus. Kultūros daiktinis pasaulis visada buvo pagrindinis jos tyrinėjimo aspektas;
• Kultūra nusako žmonių santykius;
• Kultūroje savitą vietą užima technologijos, kurios skirtos kurti objektams. Mokslas yra žmonių materialios veiklos produktas, bet kartu ir priemonė, kurios dėka pasaulis įgyja nujos kultūros pavidalų susikūrimą.
• Kultūra apima simbolių objektus, o šie padeda išmokti elgtis visuomenėje (Prunskus V., Sociologija: teorija ir praktika, V., 2004. P. 54-55).
Sociologijos vadovėliai paprastai mini penkis kultūros elementus:
1. simboliai – daiktus, vaizdus, garsus, žodžius turinčius sutartinę reikšmę (vėliava, kelio ženklai);
2. kalba;
3. normos;
4. vertybės;
5. sankcijos – socialiniai skatinimai ir bausmės, lemiančios normų laikymąsi.
Tačiau kai kurie sociologai (Matulionis) kalba apie materialinę ir nematerialinę kultūrą, bei teigia, kad kultūrą sudaro visa tai, kas sukurta žmogaus ir kas yra žmogaus gyvenimo būdo dalis. Dabartinis pasaulis pasižymi kultūrų įvairove, tačiau galima pastebėti ir nemažai masinės kultūros reiškinių, nes visuomenė vis labiau orientuojasi į vartotojus. Masinė kultūra skirtina nuo kultūros universalijų, kurios būdingos visoms kultūroms, pvz.: kalbos turėjimas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!