Socialinis reiškinys - savižudybė

Gyvybė yra brangiausias žmogaus turtas, tačiau vis dažniau pasaulį sukrečia žinios apie savižudybes. Lietuva jau pirmauja Europje pagal savižudžių skaičių. Nors atrodo, kad gyvenimo sąlygos pagerėjo, tačiau žmonių nusivylimas esama santvarka, konfliktai šeimose, neaiški ateities perspektyva vis dažnesnė. Galima teigti, kad savižudybių padaugėjo galbūt ir dėl to, kad pakito žmonių vertybės, požiūris į gyvenimą, save, ryšius su artimaisiais. Vis dažniau jaučiama moralinė žmonių degradacija (narkomanija, alkoholizmas, savo kūno pardavinėjimas, smurtas). Daugelis veiksnių ir išprovokuoja savižudybes.
Socialinis reiškinys – savižudybė.
Atskleisti savižudybių tipus, priežastis, tendencijas, įtakojančius socialinius veiksnius, savižudybes istoriniu, kultūriniu ir religiniu aspektais.
• Ištirti savižudybes istoriniu atžvilgiu, savižudybių skirtumus tarp įvairių kultūrų ir religijų.
• Savižudybių problemas, statistiką, veiksnius, klasifikaciją ir kitas sąlygas.
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir statistinių duomenų analizė, antrinių duomenų analizė.
1. SOCIOLOGIJOS TEORIJOS
Mikrosociologija tiria žmonių bendravimą kasdieniniame gyvenime - interakciją, jų tarpusavio sąveiką. Tyrėjai, kurie laikosi šios nuostatos, mano, kad socialinius reiškinius galima suprasti tik analizuojant prasmes, kurias žmonės priskiria tiems reiškiniams tarpusavio sąveikos metu. Pagrindinė jų tyrimų tema - individų elgesys, poelgiai, motyvai, reikšmės, apibrėžiantys sąveiką tarp žmonių, kurie savo ruožtu įtakoja savo visuomenės stabilumą arba pokyčius.
Makrosociologija pagrindinį dėmesį skiria elgesio modeliams, padedantiems suvokti kiekvienos visuomenės esmę. Šie modeliai, kuriuos mes dar vadiname struktūromis, apima tokius visuomeninius institutus, kaip šeima, išsimokslinimas, religija, taip pat politinė bei ekonominė būklė. Žmonės, kurie nuo gimimo įtraukti į esamą socialinių struktūrų sistemą, yra stipriai jos įtakojami. Didžiausią dėmesį makrosociologai skiria skirtingų visuomenės dalių tarpusavio ryšių tyrimui, taip pat siekia nustatyti, kaip šie ryšiai kinta.
1. 1Mikrosociologinės teorijos
• Socialinių mainų teorija;
• Simbolinis interakcionizmas.
Socialinių mainų teorija – pagrindiniai šios teorijos atstovai yra Georgas Homansas ir Petris Blau. P. Blau teigia, jog žmonės sueina socialinius santykius, nes laukia apdovanojimų ir palaiko tuos santykius tol, kol gauna apdovanojimus. Šios teorijos atstovai pirmenybę teikia ne socialinei sistemai, bet pačiam žmogui.
Simbolinis interakcionizmas – šios teorijos kūrėju laikomas Džordžas Herbertas Mildas. Šios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!