Socialinio kapitalo trūkumas pokomunistinėse valstybėse

Šio darbo metu atsiskleidžia dvi pagrindinės ir tarpusavyje susipynusios gairės: aptariama socialinio kapitalo trūkumo pokomunistinėje visuomenėje problema (siekiama išsiaiškinti kas nulemia žmonių nepasitikėjimą vienas kitu, menką dalyvavimą viešajame gyvenime ir žemą pilietiškumo lygį) bei svarstomas požiūris į pokomunistinę bendruomenę, kaip į tam tikrą unikalų ir išskirtinį visuomenės modelį.
Taigi, kalbant apie šiuolaikinius sociumus, fenomenaliu reiškiniu tampa būtent posovietinė erdvė. Ši sfera atsiskleidžia, kaip lemtingos totalitarizmo ir demokratijos dvikovos arena, talpinanti savyje dvilypę ir kontrastingą praktiką: skirtingos valdymo formos, principai, ideologijos, o kartu ir jų nulemtos tokios visuomenės mikro dalys, kaip paskirų individų gyvenimo būdas ar požiūris. Būtent tokie posovietinės visuomenės bruožai, kaip tarpusavyje kovojančios skirtingos patirtys bei vertybės ir paverčia šią erdvę patrauklia daugeliui tyrėjų.
Tuo tarpu esminė šio darbo problema yra socialinio kapitalo trūkumas pokomunistinėje erdvėje, nulemiantis žmogiškųjų ryšių, bendruomeniškumo, gausios pilietinės iniciatyvos ir tarpusavio pasitikėjimo kultūros nuosmukį. Dabartiniame pasaulyje sociumas tapo lemiamu elementu visos valstybės gyvenime, todėl socialinio kapitalo problema tampa dar aštresnė. Vyrauja teorija teigianti, kad nebe ekonomika yra stiprios valstybės pagrindas, o susitelkusi visuomenė. Tad tyrimo eigoje bus stengiamasi atsakyti į tokius esminius klausimus: kodėl gi pokomunistinėms valstybėms būdingas žemas socialinio kapitalo matmuo, kokios prielaidos lemia tarpusavio nepasitikėjimą ir pasyvumą, kodėl visuomenė pamažu virsta “vienišųjų minia“? Kaip su visa šia socialinio kapitalo problema yra susijęs sovietinio režimo poveikis pokomunistinėms visuomenėms? Kokias ateities perspektyvas galima numatyti šiems sociumams ir kokie problemos sprendimo būdai yra veiksmingiausi?
Socialinio kapitalo samprata
Prieš pradedant gilintis į žmonių visuomeninių ryšių, pilietinės iniciatyvos ir tarpusavio pasitikėjimo trūkumo pokomunistinėse visuomenėse problemą, pirmiausia derėtų išsiaiškinti pačios socialinio kapitalo sąvokos sampratą ir reikšmę. Kalbant šiuo aspektu būtina skirti tris klasikines ir pagrindines socialinio kapitalo sampratų grupes, kurios siejamos su trijų mąstytojų - Bourdieu, Colemano bei Putnamo vardais.
„Bourdieu socialinį kapitalą laiko išimtine elito nuosavybe Afektinius ryšius laikydamas paprasčiausiais mainais, jis ignoruoja faktą, kad žmonės gali daugiau ar mažiau mėgti vieni kitus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!