Imigracijos ir socialinio kapitalo santykis

Šiame rašto darbe polemizuojami skirtingi požiūriai į imigracijos ir socialinio kapitalo santykį. Pradedant Roberto Putnamo tyrimu ir jo išvadomis, jog imigracija daro žalą socialiniam kapitalui, tęsiama pristatant iš dalies šias išdavas kompromituojančius tyrimus. Lupo (2010) bei Kesler ir Bloemraad (2010) atlikti tyrimai rodo imigracijos ir socialinio kapitalo santykio daugiareikšmiškumą bei priklausomybę nuo kultūrinio, ekonominio bei politinio konteksto. Apibendrinama teigiant, kad neegzistuoja universali teorija, galinti atsakyti kokią įtaką socialiniam kapitalui daro imigracija.
Raktiniai žodžiai: socialinis kapitalas, imigracija, socialinis pasitikėjimas.
Keywords: social capital, imigration, social trust.
Socialinis kapitalas yra plačiai artikuliuojama sąvoka, tiek akademinėje bendruomenėje, tiek politikoje. Putnamas, išpopuliarinęs šią sąvoką, socialinį kapitalą apibrėžia kaip socialinių organizacijų ypatybes, tokias kaip pasitikėjimas, normos ir tinklai, kurios gali padidinti visuomenės produktyvumą ir palengvinti koordinuotus veiksmus (2001, p.219). Funkciniu požiūriu – socialinis kapitalas yra išteklius, įgalinantis veikti. Socialinis kapitalą galima suprasti kaip dar vieną kapitalo rūšį, kurios ypač svarbus aspektas – socialiniai tinklai, nes būtent ryšiuose tarp žmonių randamos savitarpiškumo ir solidarumo normos bei pasitikėjimo santykis, kurie yra suprantami kaip socialinio kapitalo komponentai. Socialiniai tinklai kaip ir gamybos įrankiai turi vertę (Putnam 2007).
Socialinis kapitalas yra suprantamas kaip svarbus ir vertingas socialinio gyvenimo elementas. Socialiniai tinklai turi teigiamą poveikį ne tik esantiems tinkluose, bet ir aplinkiniams ("bystanders") – pavyzdžiui glaudžius ryšius turinčioje kaimynystėje bendras nusikalstamumo lygis žymiai žemesnis, o tai neša naudą net ir bendrauti nelinkusiems kaimynams. Tyrimai rodo, kad socialinis kapitalas yra gėrybes kuriantis elementas, ir jo esant daugiau žmonės džiaugiasi ir sveikesniais vaikais, ir ilgesne gyvenimo trukme, ir geresniais ekonominiais rodikliais (Putnam 2007). Taigi, socialinis kapitalas yra siektinas ir norimas dalykas, gerinantis visuomenės gyvenimą.
Svarbu suprasti jog socialinis kapitalas nėra pastovus išteklius. Knygoje „Kad demokratija veiktų“ Putnamas atkreipia dėmesį, jog socialinį kapitalą reikia naudoti, reprodukuoti ir tokiu būdu jis kaupiamas ir didinamas. Nenaudojamas socialinis kapitalas netenka savo vertės (2001). Tęsiant mintį apie kapitalo nepastovumą, straipsnyje „E pluribus unum:...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!