Kiekybinių ir kokybinių tyrimų samprata ir santykis

Šiuolaikinėje visuomenėje mokslui skiriamas vis didėjantis dėmesys – jis tampa ypatingu visuomenės raidos veiksniu, tiesiogine gamybine jėga. Mokslo vaidmuo, sparčiai keičiantis ir tobulėjant visuomenėje vykstantiems procesams, tampa ypač svarbus ir aktualus.
Kiekvienas žmogus ilgainiui sukaupia nemažai įvairios patirties. Tačiau kiti šia patirtimi dažnai negali pasinaudoti, nes ji yra labai asmeniška, subjektyvi ir niekaip neišreikšta. Tai buitinis pažinimo lygis. Moksliniu pažinimu sukauptą žmonijos patirtį siekiama apibendrinti ir perduoti ateinančioms kartoms. Tam yra sukurtos tam tikros taisyklės (metodai), kurių laikantis, informacija gali būti nesunkiai suprantama, patikrinama ir papildoma.
Mokslinio pažinimo būdu tyrinėjant įvairius pasaulio objektus ir reiškinius betarpiškai susiduriama su skirtinga jų prigimtimi. Tačiau bet kuris mokslas siekia, kad jo išvados būtų kuo tikslesnės, geriau apibūdintų tiriamąjį objektą, tad daugelis pažinimo problemų, nagrinėjamos vėl ir vėl, taikant metodus, didinančius išvadų tikslumą. Todėl viena iš esminių rezultatyvaus mokslinio tyrimo sąlygų – pasirinktas tinkamas tyrimo metodas, kuris, priklausomai nuo tikslų bei kitų aplinkybių, gali būti kokybinis arba kiekybinis. Nors šie mokslinio tyrimo metodai yra pakankamai skirtingi, tačiau, ne vienas mokslininkas kalba apie jų sąveiką bei derinimą, siekiant kuo tikslesnių tyrimo rezultatų.
Sąvoka „mokslas“ yra vartojama jau seniai ir gana dažnai, bet kiekvienas ją supranta savaip. Vieni šią sąvoką tapatina su ekonomika, vadyba, istorija, matematika ir pan., kiti supranta kaip tam tikrų pavienių ar komplekso dalykų mokymąsi. Bet tai nėra tikroji „mokslo“ samprata.
• kaip žinių atnaujinimo ir pildymo priemonė
• ir t.t.
Dažnai diskutuojama, ar mokslas turi strategiją. Iš esmės mokslo strategija – tai visuma problemų, kurias būtina spręsti tam tikru nuoseklumu. Remiantis šiuo teiginiu galima tvirtinti, kad mokslas yra suprastas būtinumas ir kartu yra sudėtingas socialinis reiškinys, kuris apima žinių sistemą bei mokslo institucijų sistemą.
Siekiant moksle išsiaiškinti kol kas dar neaiškius dalykus paprastai imamasi mokslinio tyrimo. Tyrimas naudojamas, kai susiduriama su klausimu, į kurį dar nėra atsakyta. Nežinojimas yra subjektyvus, kai jį galima pašalinti studijuojant arba keliant kvalifikaciją ar...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!