Kalėjimas: samprata ir vaidmuo

Kiekviena visuomenė siekia būti darni ir suderinta. Bet kurios visuomenės nariai trokšta gyventi tokioje aplinkoje, kurioje jaustųsi saugūs, galėtų pasitikėti vieni kitais, tai yra gyventi tokioje visuomenėje, kurioje visi nariai laikytųsi galiojančių taisyklių ir tvarkos. Tačiau visuomenė, kaip bebūtų gaila, neįsivaizduojama be narių, nepaklūstančių visuotinai priimtoms normoms, kuriančių savas taisykles. Trumpai tariant visuomenėje neišvengiamai susiformuoja nusikaltimus darančių asmenų grupė. Kaip teigė E. Durkhaim, nusikaltimai nėra patologija (kol neperžengia ribų). Anot jo, nusikaltimai natūralus reiškinys, egzistuojantis kiekvienoje visuomenėje. Visiškai išvengti nusikalstamo elgesio neįmanoma ir tai nėra blogai, priešingai- negatyvaus elgesio vertinimas ir svarstymas apie tinkamą elgesį padeda sutelkti ir aktyvuoti kolektyvinius jausmus. O tai turi bene svarbiausią reikšmę vienijant visuomenę.
Sutikimas su Durkhaim išreikštomis idėjomis nereiškia, kad galima nereaguoti į nusikalstamą elgesį. Jei asmuo padaro nusikaltimą, tai yra veiką, kuri yra pavojinga, padaryta kaltai ir priešinga teisei, jį reikia nubausti. Priešingu atveju įsivyrautų anarchija ir chaosas.
Kokia bausmė nusikaltimą padariusiam asmeniui yra optimaliausia? Cessare Beccaria teigė, kad bausmės turi būti tiek griežtos, kad sulaikytų asmenį nuo nusikalstamo elgesio. Remiantis baudžiamosios teisės humanizmo principu, nusikaltėlius reikia bausti taip, kad bausmė taptų ne kerštas, bet pamoka nusižengusiajam. Bausmė turi būti pakankamai didelė, kad žmogus išpirktų kaltę, tačiau ir pakankamai maža, kad išliktų jam galimybė reabilituotis.
Ar kalėjimai atlieka tik nubaudimo funkciją? Ką reiškia kalėjimas? Ar jo vaidmuo vienodai suvokiamas kalinių, kriminalinės justicijos atstovų, plačios visuomenės? Kokias funkcijas jis atlieka? Nėra atlikta pakankamai sociologinių tyrimų, kad būtų galima nedvejojant atsakyti į šiuos klausimus. Tad neretai šie ir daugelis kitų neatsakytų klausimų palieka nemažai neaiškumų. Atliekant kokybinius interviu su atsitiktinai parinktai visuomenės nariais bei analizuojant pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, siekiama nuodugniau ištyrinėti kalėjimo atliekamą vaidmenį.
Į kalėjimus patenka asmenys, padarę nusikaltimą. Tačiau kaip ir kalėjimo, taip ir nusikaltimo sampratos nėra vieningos. Tad prieš analizuojant kalėjimo vaidmenį, visų pirma verta aptarti nusikaltimo suvokimą, kadangi nusikaltimai neišvengiamai susiję su kalėjimų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!