Socialinio fakto samprata

Nieko bloga, kad visuomenei reikia vis daugiau gerų specialistų; kad daugėja šeimų, kurias sudaro dvi kartos; kad ištekėjusios moterys dirba visuomenei naudingą darbą, užtikrinantį joms ne tik teisinę, bet ir faktinę lygybę su vyrais; kad auga socialinis žmonių mobilumas. Tačiau tuo pačiu metu visi šie poslinkiai, sąveikaudami tarpusavyje bei su kitais socialiniais procesais, tampa faktoriais, sąlygojančiais nusikalstamumo egzistavimą.
Darbo objektas – socialinio fakto samprata.
Socialiniai faktai, pagal socialinės teorija, tai gyvenimo faktai, su kuriais socialinės normos sieja socialinių san­tykių atsiradimą, pasikeitimą ir nutraukimą. Socialiniai arba kitaip vadinami juridiniai faktai yra numatyti socialinės normos hipotezėje. Socialinių faktui atsiradimas su­kelia socialinės normoje numatytus padarinius. Todėl teisininkui vi­sada svarbu nustatyti, yra ar nėra socialinių faktų. Socialinių santy­kių dalyviai gali įsitikinti, yra ar nėra socialinių faktų, jų akivaiz­džiu buvimu ar nebuvimu, įrodydami fakto buvimo prezumpciją.
Kaip mes žinome iš socialinės teorijos socialinių santykių objektas yra įvairiausi faktiniai visuomeniniai santykiai. Galima skirti ekonominius, politinius, kultūrinius, tei­sinius socialinių santykių objektus. Kiekvienos rūšies visuomeniniai santykiai savo ruožtu klasifikuojami smulkiau.
Socialinių santykiu dalykas yra materialus arba nematerialus gėris arba asmens poelgis. Dėl kurio atsiranda socialiniai santykiai. Dalykas yra ne bet koks gėris, o susijęs su socialinės reguliuojamais visuomeniniais ir asmens interesais.
Visi veiksmai dar skirstomi į teisinius aktus ir poelgius. Tei­sinis aktas - tai veiksmas, kuriuo siekiama socialinių padarinių (pvz., kreipimasis su prašymu į įstaiga). Teisinis poelgis yra veiks­mas, kuris kad ir kokie būtų asmens ketinimai, lemia teisinius santykius, t.y. juos sukelia, pakeičia ar nutraukia, pavyzdžiui, autorius paskelbia savo veikalą.
Kaip mes žinome iš socialinės teorijos socialinių santykių objektas yra įvairiausi faktiniai visuomeniniai santykiai. Galima skirti ekonominius, politinius, kultūrinius, tei­sinius socialinių santykių objektus. Kiekvienos rūšies visuomeniniai santykiai savo ruožtu klasifikuojami smulkiau. Ekonominiai san­tykiai susideda iš nuosavybės santykių ir kitų civilinių socialinių san­tykių, susijusių su nuosavybe: akcinių santykių, darbo santykių ir panašiai. Socialiniai santykiai yra savarankiškas socialinių santykių ob­jektas. Pavyzdžiui, baudžiamieji socialiniai santykiai, atsiradę dėl...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!