Socialinė filosofija konspektas

Žmogaus socialiniai klausimai atsirado vėliau nei filosofija. Iš pat pradžių buvo ieškoma pradų ir principų, kurie leistų paaiškinti tvarkos kilmę iš chaoso.
Taksis – pvz.: kai susitvarkome kambarį sukuriame taksis tvarką.
Jos skiriasi prigimtimi. Taksis tvarka neturi prigimties šią tvarką kažkas įvedab dėl kažkokio tikslo.
Santykinė vertė – pvz.: rašomosios mašinėlės anksčiau buvo vertingos.
Įvedus tvarką tarp dievų ksomose įsivyrauja harmonija.
Sofistai manė, kad viską galima įrodyti ir viską galima paneigti (nėra jokios objektyvios tiesos, tiesa yra tai, ką sugebu įteigti ir laikau tiesa).
Pagal sofistus žmogus yra skirtumus tarp tiesos ir netiesos pridera tik žmogus. Taip buvo galima blogą padėtį paversti geresne.
Sofistai pirmi suprato, jog žmogus yra autonominis, individualus, laisvas. Laisvė – tai žmogui pačiam konstruoti tiesos ir gėrio normas. Jei egzistuotų objektyvi tiesa žmogusnebūtų laisvas.
SOKRATAS
Pasak Sokrato iš tiesų kiekvienas žmogus išmano tam tikrą, konkrečią sritį. Išmintis nėra susijusi su konkrečia srtimi, ji apima visas srtitis.
Žmogus, autoritentingas vienoje srityje, nuolat klsyta, tardamas, jog išmano visus dalykus. Iš tikrųjų neišmano, tačiau gali artėti prie išmanymo.
Dorybė ir gėris – žinojimas. Neišmanymas – yda.Gera yra tai kas protinga ką įmanoma pasiekti nedarantn klaidų. Dorybės išmokstma nuolatiniu lavinimu.
PLATONAS
Glaukonas: „neteisingai elgtis yra gera, o patirti neteisingumą – bloga“. Dėlto, kai žmonės pradėjo jausti neteisingumą iįleio įstatymus, daryti tarpusavio sutartis.
Holistinis požiūris – suvokus visumą galima suvokti kas yra jo dalys.
Mechanicistinis požiūris – žmogus sudarytas iš kaulų raumenų ir odos
Jo valstybės teorija holistinė. Dalis galime pažinti tik pažinę visumą.
Žmogų padaryti doru gali tik valstybė, kurioje yra teisingumas.
Demokratijai būdinga:
Sulyginami lygūs su nelygiais.
Jei mogus parodo palankumą miniai jam suteikiama reikiama pagarba.
Nebūtina kariauti nor visi kiti kariauja, ir nebūtina gyventi taikoj nors visi kiti gyvena joje.
ARISTOTELIS
Kiekviena valstybė yra tam tikra bendrija, suikūrui dėl tam tikro gėrio.
Aukščiausiojo gėrio sieka pilietinė bendrija.
Pirmiausia susijungai vyras ir moteris. Po to vergai kurie negali savarankiškai gyventi.
Žmogaus tikslas – laimė(laimė siekimas – eudaimonija). Laimė yra dorovinga veikla.
Dorybė: intelektualinė (proto) ir būdo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!