Kančia atskleidžia būtybės klastą ir bei apgaulę, sukelia nepasitikėjimą pasauliu. Sąmyšis kelia ne tik netikrumą pažinime, bet ir skausmą buvime. Abejonė ir kančia turi tą patį šaltinį – daiktų netiesą.
Suvokimas, kas yra pasaulis ir kas esame mes. Dingusi nuostaba sukelia kančią. Blogis yra objektyvinė kančios pusė, o kančia – subjektyvinis blogio patyrimas. Pasaulis, kuris žadina kančią, turėtų būti kosmo priešingybė (chaosas), kaip nuostaba yra kančios priešingybė. Kiek pasaulis yra chaosas, tiek jis kančios priežastis.
Žmogaus dėmesys krypsta į egzistencija, likimą.
Šią filosofiją išreiškianti nuotaika yra ne pasaulio šlovinimas, kaip nuostaboje, ir ne atsasrgumas jo atžvilgiu, kaip abejonėje, bet jo kaltinimas ,tasai garsusis ,,j‘accuse‘‘, randąs kaltę, bet nerandąs kaltininko.
Isganymo mokslas sudaro is kancios kilusios filosofijos esme.
6. Koks prieštaravimas slypi mėginime kančios filosofiją paversti išganymo mokslu?
Kancios filosofijos preistaravimas : istoriskai nugaleti tai kas nera istoriska. Kai sis priestaravimas tampa isganymo mokslu ir vadinamaja etika, kancios filosofija neisvengiamai virsta utopija, patrauklia pradzioje nuviliancia jos vykdymo eigoje.
7. Kokios kilmės apspręsta filosofija vyrauja šiandieniniame pasaulyje?
Kančios filosofija šiandien darosi pirmaujanti (bet tai nereiškia, kad abejonės ir nuostabos kilę filosofijos pavidalai yra išnykę).
8. Aristoteliškasis žmogaus veiklos skaidymas į teorinę, praktinę ir poetinę. Kuo praktinė žmogaus veikla skiriasi nuo poetinės?
Etiką kaip filosofinę discipiną pirmasis išskyrė ARISTOTELIS. Žmogaus veiklą jis skirstė į teorinę (pažinimas), praktinę (elgesys) ir poetinę (darymas) Darymas gali būti ir profesinis-techninis gaminimas, ir meninė kūryba. Elgesys (praktika) yra veikla, vertinga pati savaime.
Kartu darymas ir elgesys vienas kito neneigia, veikiau darymas gali implikuoti elgesį.
9. Koks pagrindinis skirtumas tarp moralės ir etikos arba doros?
Moralu - elgesys atitinka sąžinę nepriklausomai nuo motyvuojančio turinio.
Dora - turinio, o ne sąžinės aspektas.
10. Koks yra subjekto ir objekto santykis pažinime ir koks jis norėjime?
Pažinimas siekia sutapatinti subjektą ir objektą, subjekte, t.y. žinojime, pažintyje.
Norėjimas siekia sutapatinti subjektą ir objektą objekte, t.y. sutapatinti juos realiai.
13. Kas yra išorinė laisvė? Kas yra vidinė laisvė? Kaip išorinė ir vidinė...
Šį darbą sudaro 2135 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!