Kai žmogui ėmė nepakakti tradicinių mitologinių atsakymų į rūpimus klausimus – susikūrė filosofija. Nors filosofai žiūrėjo skeptiškai į mitologiją. Tačiau juos domino pasaulio tautų sukurti mitai, kaip pasaulio kilmė, jėgos sukeliančios stichijas, vėją , audras.
Senovės žmogus žinojo kokią vietą pasaulyje turi žmogus. Žmogaus veiksmai visada turėjo tam tikrų padarinių, gali pagimdyti, užmušti, pastatyti ar net sugriauti, už kiekvieno padarinio slepiasi veikėjas.
Gamtoje vyksta neįprasti, nepamatuojami reiškiniai. Jie buvo galingesni už žmogų. Laikui bėgant juos pradėjo vadinti dievais. Daug metų žmogui užteko žinių apie pasaulio prigimtį ir tvarką, apie jo paskirtį ir lemtį, laiką ir amžinybę. Tačiau mitai ilgainiui neteko galios, socialinė raida pradėjo kelti vis daugiau klausimų. Plėtojantis amatams, prekybai, miestams giminystės ryšiai ėmė mažėti, nebesvarbi tapo tradicija, taip mitas neteko savo pagrindo. Taip mito teisingumas susidūręs su svetimtaučių mitais imamas ginčyti. Atsiranda naujas teorinis aiškinimo būdas. Jis atsirado maždaug VVI a. per .Kr. Senovės graikai jį vadino filosofija. Filosofija yra išminties meilė.
Filosofija kaip teorinis pasaulio ir žmogaus vietos jame aiškinimo būdas iš pradžių buvo bendras, universalus mokslas. Nors filosofinės idėjos buvo iškeltos anksčiau, tačiau atsiriboti pirmą kartą nuo mitologijos pavyko senovės Graikijoje. Visos kultūros istorinis pagrindas yra graikų kultūra, visų pirmiausia graikų filosofija. Senovės Graikijoje buvo geriausios sąlygos laisvai ir nevaržomai kritinio mąstymo plėtotei. Graikijoje žmogus buvo kur kas laisvesnis, nei Rytų despotijose. Atsirado naujas požiūris į pasaulį ir žmogų. Nors filosofiją apibrėžti sunku, tačiau antikoje ji siekė aprėpti visus teoriškai aiškintinus kausimus apie žmogų ir pasaulį. Tuo metu buvo universalus mokslas.
Filosofui rūpi ne vien tik žmogaus santykis su pasauliu, bet ir su pačiu savimi. Filosofijos apibrėžtis filosofui beribė. Nėra jokios vilties jos apibrėžti viena formule, ar apibrėžtimi. Kad filosofija reiškia išminties meilę. Tai galbūt galima laikyti apibrėžtimi, tačiau filosofai sakydami ,kad jie myli išmintį norėjo pabrėžti būtent tai, kad jie yra ne išminčiai, o išminties ieškotojai. Pasirodo filosofas visada...
Šį darbą sudaro 988 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!