Skurdas – negatyvioji globalizacijos pusė

Pasibaigusi 2008m. pasaulinė ekonominė krizė ir vis dar jaučiami padariniai privertė sunerimti socialinės rinkos ekonomikos šalininkus ir atkreipti visuomenės dėmesį į globalizaciją, tačiau jau nebe į teigiamą jos pusę, o į globalizacijos grėsmes ir pagrindines globalines problemas – skurdą, didėjančią socialinę nelygybė ir didėjantį atotrūkį tarp pasaulio turtingųjų ir skurstančiųjų, gamtos išteklių mažėjimą bei kt. Globalinės problemos svarbios visam pasauliui, kadangi šis fenomenas vienaip ar kitai paveikia kiekvieno iš mūsų kasdienį gyvenimą. Vienaip ar kitaip, palaipsniui, kiekviena šalis vis labiau susiriša į vieną bendrą integralinę sistemą, kurioje priklausomybė viena nuo kitos pasireiškia vis stipriau.
Tuo tarpu, koks yra globalizacijos sąvokos turinys, ne visuomet visiems yra aiškus, nes šis terminas vartojamas įvairiuose kontekstuose (socialiniame, ekonominiame, kultūriniame, politiniame, mokslo ir technikos). Globalizacijos proceso pagrindą sudaro informacija ir inovacijos. Šių procesų poveikis mūsų visuomenei įvairialypis. Globalizacija sudaro palankias sąlygas sparčiai perimti pasaulinę patirtį ir pritaikyti šalies reikmėms, laisvai judėti kapitalui, įgyvendinti esminius darbo organizavimo pokyčius, keisti žmonių santykius. Tačiau globalizacija gali kelti ir nemažų problemų. Akistatoje su globalizacijos procesu vėl tampa aktualūs tautinio ir kultūrinio tapatumo išsaugojimo bei puoselėjimo klausimai, iškyla ekologinių problemų, didėja nedarbas, kurį įtakoja finansų rinkų nestabilumas taip pat didėja atotrūkis tarp skurstančiųjų ir turtingųjų. Taigi, globalizacija yra labai sudėtingas reiškinys, o šio proceso nagrinėjimas tik prasideda.
Kaip jau minėta, globalizacija kaip ir kiekvienas reiškinys, turi tiek teigiamų, tiek neigiamų pusių. Tačiau tinkamai pasinaudojus globalizacijos suteikiamomis galimybėmis, mokslo ir technologijų pažanga augantys ryšiai tarp šalių gali sudaryti tvirtą pagrindą šalių ekonomikos augimui ir pasaulio skurdo mažinimui.
.
Globalizacija yra santykinai nauja sąvoka ir kaip reiškinys plačiai paplito XX a. antroje puse, kuomet ėmė augti ir stiprėti tarptautinės organizacijos, ribojančios valstybių suverenitetą, plėstis transnacionalinės korporacijos, didėti ekonominė priklausomybė tarp valstybių (kai valstybės daugiau skolinosi viena iš kitos bei ekonominės ar finansinės krizės viename ūkio sektoriuje daro netiesioginį poveikį kitoms šalims), tarptautinių nevyriausybinių veikėjų įtaka tarptautinei...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!