Skurdas Lietuvoje. Skurdą įtakojantys veiksniai. Skurdo pasekmės visuomenei. Galimos priemonės mažinti skurdą

Temos aktualumas. Skurstačių žmonių yra kiekvienoje šalyje, net ir pačioje turtingiausioje. Skurstančiais laikomi žmonės, neturintys pakankamai materialinių, kultūrinių ir socialinių išteklių savo šalyje susiklosčiusiam minimaliam gyvenimo lygiui užtikrinti. Šalyje, esant žemam pajamų lygiui apskritai ir palyginti dideliui pajamų skirtumui, skurdo problema tampa ypač aktuali. Skurdo mažinimas- ne tik valstybės, bet ir visos visuomenės rūpestis. Visiškai įveikti skurdo nesugeba ir turtingiausios valstybės. Mat jo priežastys įvairios, daugialypės. Jos priklauso iš dalies nuo valstybes politikos, iš dalies - nuo visuomenės kultūros, iš dalies - nuo paties žmogaus. Kovoti su skurdo priežastimis nėra lengva. Tam reikia suderintų valstybės ir visuomenės veiksnių.
Tyrimo tikslas- išanalizuoti skurdo veiksnius (priežastis) ir nustatyti jų sprendimo būdus.
Tyrimo objektas- skurdo veiksniai.
1. Pateikti skurdo sampratos teorinius aspektus Lietuvoje.
2. Identifikuoti veiksnius, kurie įtakoja skurdą Lietuvoje.
4. Įvardinti priemones skurdui mažinti.
1. Skurdas Lietuvoje
1.1 Skurdo sampratos raida
Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje 1990 metais socialinės apsaugos sferoje buvo vartojama vos ne vienintele su skurdu siejama sąvoka - minimalus gyvenimo lygis (MGL). Jis įtvirtintas 1990 metais priimtame Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatyme kaip „šeimos mėnesinių pajamų suma, tenkanti vienam žmogui per mėnesį ir visiems garantuojanti minimalų socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį, atitinkantį organizmo maisto poreikius pagal fiziologines normas, minimalius drabužių, avalynės, baldų, ūkinių sanitarijos ir higienos reikmenų, buto, komunalinių, buitinių, transporto, ryšių, kultūros ir švietimo paslaugų poreikius“.
Tokia skurdo samprata, kuri remiasi vartotojo reikmenų krepšeliu turi ilgą istoriją nuo B.S.Rowntree tyrinėjimų Anglijoje šimtmečio pradžioje. Jis skurstančiomis laikė šeimas, kurių pajamos yra nepakankamos „įsigyti minimumą reikmenų paprasčiausiam fiziniam darbingumui išlaikyti“. Septintajame dešimtmetyje būtiniausių reikmenų sąrašas buvo išplėstas viešosiomis gėrybėmis (komunalinės, švietimo, kultūros paslaugos) ir taip paplito „pagrindinių reikmių“ skurdo samprata.
Tokia skurdo samprata ir ja remiantis nubrėžta skurdo riba neatitinka šiuolaikinio dinamiško gyvenimo. Permainos ypač sparčios pereinamojo laikotarpio šalyse. 1991-1993 metais Lietuvoje vyko tokie smarkūs pokyčiai, kad remiantis 1990 metais nustatytu minimaliu gyvenimo lygiu, kaip skurdo riba daugiau kaip pusę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!