Skurdas, jo kilmė ir pobūdis

2005
I. SKURDO SĄVOKA
Pastaruoju metu žodis „skurdas“ kasdienėje kalboje vartojamas dažnai ir jo reikšmė paprastai nekelia jokių abejonių. Visiškas skurdas – tai gyvenimo sąlygos, kurioms būdinga tokia nepakankama mityba, neraštingumas, ligos, toks didelis vaikų mirtingumas, tokia trumpa gyvenimo trukmė, kad visi šie reiškiniai yra nesuderinami su žmogui tinkamo gyvenimo samprata.
„Skurdo sąvoka – daugiaprasmė, ji kinta vystantis visuomenei ir skirtingai suprantama įvairiose šalyse. Net toje pačioje šalyje vienu ir tuo pat metu skurdo samprata nėra vienareikšmė – nelygu kokiais faktoriais remiamasi. Todėl nėra universalaus, visoms šalims taikomo skurdo sąvokos apibrėžimo. Skurdas yra reliatyvus, daugialypis reiškinys, reikalaujantis išsamių tyrinėjimų.
Prieš keletą dešimtmečių mokslininkai skurdą apibrėždavo kaip ekonominių išteklių trūkumą būtiniems poreikiams patenkinti. Pastaruoju metu naudojamas bendresnis apibrėžimas. Skurstančiais laikomi tie, kurių ištekliai (materialiniai, kultūriniai ir socialiniai) yra nepakankami savo šalyje susiklosčiusiam minimaliam gyvenimo būdui užtikrinti.“(2, psl.103). Įprastinis skurdo apibrėžimas yra pagrįstas pinigų trūkumu. Dažniausiai tam pamatuoti naudojamos pajamos per metus, ar per mėnesį.
Pradėjusi įgyvendinti plataus mąsto socialines ir ekonomines reformas, Lietuvos valstybė ir visuomenė susidūrė su sunkia socialinės struktūros transformacija, kuri turėjo įvairių pasekmių skirtingoms žmonių grupėms. Skurdas tapo skaudžia visuomenės problema, iškilo grėsmė, kad jis gali tapti struktūrine šalies problema. Absoliutus požiūris nurodo atitinkamą prekių ir paslaugų, būtinų individui ir šeimos gerovei, apimtį. Esminis tokio aprašymo trūkumas yra tai, kad sunku pasakyti ką reiškia „minimalūs poreikiai“. Realus skurdo „skausmas“ pasirodo tada, kai finansinių išteklių trūkumas neleidžia turėti lygių galimybių ir tuomet žmogus jaučiasi lyg „antrarūšis“.
Lietuvoje nuo 1995 metų kasmet publikuojami pranešimai apie žmogaus socialinę raidą. Šia išsamia studija siekiama dviejų tikslų: informuoti ir skatinti. Pranešimai inspiravo siekį nuodugniai ištirti Lietuvos pereinamojo laikotarpio problemas – skurdą ir socialinę nelygybę. Publikuojami duomenys paremti naujausia ir išsamia statistika, kuri pagrindžia žmogaus socialinės raidos situacijas ir socialinės bei ekonominės politikos pasekmių analizę.
„Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje 1995 metais“ supažindino su žmogaus socialinės raidos koncepcija ir pateikė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!