Skaudūs išgyvenimai lietuvių literatūroje (Jonas Biliūnas, Balys Sruoga, Antanas Škėma)

Lietuvių kalbos ir literatūros įskaita

Skaudūs išgyvenimai lietuvių literatūroje

(Jonas Biliūnas, Balys Sruoga, Antanas Škėma)

Skausmas gali būti tiek emocinis, tiek fizinis, tačiau dažnai emocinį skausmą būna daug sunkiau pakelti nei fizinį. Dėl lietuvių patirto katastrofų laikotarpio, lietuvių literatūroje žmogui neretai tenka išgyventi daug gyvenimo negandų, kurias išpranašauja sunkus istorinis laikotarpis, o kartais ir pačio žmogaus emocinė būklė. Tokiose situacijose žmogui reikia rasti būdų, kaip kovoti ir nepasiduoti gniuždančiai aplinkai. Balys Sruoga nuo patirtų emocinių sukrėtimų apsisaugojo naudodamas ironiją, tačiau patirtas fizinis skausmas jį pražudė, o Škėma, nors kaip ir Biliūnas vaizduoja skaudžius išgyvenimus, kurie privedė veikėjus prie išprotėjimo, savo knygoje pabrėžė kūrybos svarbą kovojant su absurdo pilnu pasauliu.

Apie patirtą kančią ir bejėgiškumo temą rašė XXa. pirmos pusės lietuvių istorinės poetinės dramos pradininkas, rašytojas modernistas Balys Sruoga memuarų knygoje ,,Dievų miškas”. Balys Sruoga buvo menininkas, inteligentas, kuriam buvo lemta išlikti gyvam nacių koncentracijos stovykloje Štuthofe 1943-1945 metais. ,,Dievų miške” aprašomos žiaurios lagerių gyvenimo sąlygos: badas, kasdien matomi numirėliai; įkalintas vokiečių lageryje nacių okupacijos Lietuvoje metu, jis kasdien turėjo matyti valdžios nesiskaitymą su žmogaus gyvybe, patirti smurtą. Juos kasdien lydėjo lazdų ir kumščių smūgiai, patyčios. . Iki tol jis gyveno pagal savus tiesos ir moralės principus, tačiau gyvenant tokiomis žiauriomis sąlygomis visos vertybės (tokios kaip žmogaus gyvybė ir laisvė), kurios buvo svarbios normaliame kasdieniame gyvenime yra užmirštamos, svarbus tik išgyvenimas. Atsiriboti nuo žiaurios realybės Sruogai padėjo jo kasdienės pastangos išlikti humaniškam bei naudojama aštri ironija. Lageryje išgyvendavo tik labai stiprios valios žmonės, kurie sugebėdavo nepasiduoti stovyklos viršininkų įtakai - toks buvo ir Balys Sruoga. Jis ne kartą atsisakė gyventi geriau ir išduoti savo tevynę, o dirbdamas lagerio raštinėje jis ne kartą, suklastojęs įsakymus, išgelbėjo savo draugus nuo žiaurių bausmių kaip dujų kameros. Taip pat, kad palengvintų savo skausmą, rašytojas ėmėsi ironijos ir savo prisiminimus užrašė su humoru, bandydamas nepalūšti beviltiškoje situacijoje. Ironija pateikiama trejopai: kaip meninė priemonė, kaip aplinkos vertinimo priemonė ir kaip skydas, saugantis pasakotojo orumą. Lydimas sekmės ir stiprios valios Sruoga sugebėjo likti gyvas ir išsigelbėti, tačiau dėl patirto fizinio smurti jis išgyveno vos porą mėnesių, per kurios, gydydamasis Birštono sanatorijoje, parašė ,,Dievų mišką”, nes jį kamavo skaudūs prisiminimai ir bejėgiškumo jausmas. Dar būdamas lageryje jis drąsiai rinko archyvuose esančią informaciją, kurią vėliau galės naudoti rašydamas knygą ir tokiu būdu atskleis pasauliui tikrąją tiesą apie hitlerinės stovyklos tikrovę. Taigi, žmogus, gyvendamas prievartos pasaulyje, turi stengtis išsaugoti žmogiškumą ir į viską žvelgti su ironija.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!