Skaitmeninis žemėlapis

Žemėlapis - plačiausiai žinomas informacijos apie realųjį pasaulį modelis, sudaromas tam tikru masteliu, laikantis susitarimų ir taisyklių (žemėlapių projekcijos, linijų simboliai, tekstai). Konstruojant žemėlapį norima suteikti informacijos apie realybę, kurią jis vaizduoja. Pvz., koks atstumas tarp dviejų miestų, kokie miestai šalia upės. Iš žemėlapio sužinoma apie regimus geografinius faktus, pvz., ar reljefas lygus, kuris kelias į šiaurę.
Dirbdami su žemėlapiu žinome taisykles, kaip jį skaityti: mėlynos linijos yra upės, šiaurė yra lapo viršuje ir pan. Panašiai modelis apibrėžia vartojamas sąvokas ir tarpusavio santykius, kurie turi būti suvokti prieš pradedant kurti modelį.
Realiame pasaulyje vyksta sudėtingi nuolat kintantys procesai. Kaip jie suvokiami, priklauso nuo stebėtojo. Topografas žiūrėdamas į kelią fiksuoja du kraštus, kelių statybos specialistas pastebi paviršiaus dangą ir įvertina kelio tinkamumą automobilių eismui.
1. Linijų rinkiniai, formuojantys tinklą. Fiksuojama kiekvienos atkarpos tekėjimo kryptis, greitis ir kiti upėms būdingi požymiai. Linijinį tinklinį modelį galima panaudoti hidrografinei (srautų) ir laivų judėjimo analizei.
2. Ribos tarp teritorijų. Upės gali skirti šalis arba būti natūraliu gamtos regionų barjeru.
3. Plotiniai objektai su pažymėtomis seklumomis ir navigaciniu kanalu.
4. Linijos, formuojančios lataką paviršiaus modelyje. Pagal upės lataką paviršiuje galima
apskaičiuoti krantų profilius, nuolydžius, pagal nusakytą kritulių kiekį ir vietą -
patvinimo mastą.
Modelio tipas priklauso nuo siekiamų tikslų, jį lemia realaus pasaulio sudėtingumas ir sistemų kūrėjų sugebėjimas aprašyti realų pasaulį. Dėl žmogiškojo faktoriaus gali atsirasti nenatūralių sudaromos sistemos elementų, ir tada sukurta informacija skirtingiems vartotojams gali būti mažai naudinga.
Žemėlapis taip pat gali būti kaip geoduomenų modeliavimo pagrindas. Žemėlapio tipas ir problema, kurią norima išspręsti, lemia, kuris modelis geriausias.
Iš analoginės formos į skaitmeninę pervedamus geoduomenis būtina sisteminti taip, kad jie būtų prieinami efektyviai ir įvairiapusiškai naudoti bei apdoroti. Reiškinių ir procesų modeliavimo tikslumas ir patikimumas priklauso nuo to, kaip tiksliai sudaryta duomenų struktūra atitinka geografinę realybę, joje vykstančius procesus ir tarpusavio priklausomybes.
Realus pasaulis gali būti aprašytas tik modelio terminais, kurie apibrėžia koncepciją ir procedūras, reikalingas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!