Vandens reikšmė žmonių gyvenime. Vanduo naudojamas: higienos reikmėms; maisto gamybai; rekreacijai.
Hidrostatikos pagrindai. Hidrostatika vadinama hidraulikos mokslo šaka, nagrinėjan­ti skysčių pusiausvyros dėsnius. Hidrostatinis slėgis yra vektorinis dydis, todėl jis apibūdinamas kryptimi ir dydžiu. Hidrostatiniam slėgiui būdingos dvi pagrindinės savybės. Pirmoji savybė — hidrostatinis slėgis yra statmenas slegiamam pa­viršiui ir į jį nukreiptas. Antroji savybė — hidrostatinis slėgis taške yra visomis kryptimis vienodos.
Vandens tekėjimo pagrindiniai dėsningumai. Skystis teka veikiamas slėgio jėgų arba žemės traukos jėgos nuolydžio kryptim. Tekėjimas skirstomas : slėginius ir savitakinius. Skysčių kiekis pratekėjęs per laiko vienetą, pro skerspjūvį vadinamas debitu. Q = V ∙ t Skysčio tekėjimas būna: *besūkuris (potencinis); *sūkurinis; *nenusistovėjęs; *nusistovėjęs. Nusi­stovėjęs tekėjimas skirstomas: *tolyginį; *netolyginį te­kėjimą. Tolyginis – toks skysčio tekėjimas, kai skerspjūvio vidutinis greitis išilgai tėkmės būna pastovus ir greičių epiūra nekeičia savo formos. Tolyginis tekėjimas visuomet yra nu­sistovėjęs ir lygiagrečiurkšlis (tėkmės linijos yra tarpusavy lygia­grečios tiesės, o tėkmės skerspjūvis – plokščias). Netolyginis – toks tekėjimas, kai skerspjūviu vidu­tinis greitis išilgai tėkmės kinta, arba kai jis yra pastovus, bet keičiasi greičių epiūra. Kai tekėjimas netolygus, tėkmės skerspjūvis yra kreivalinijinis, o tėkmės linijos yra kreivės. Netolyginis tekėjimas skirstomas: *lėtai kintantį; *staigiai kintantį tekėjimą. Praktikai svarbu: *beslėgis; *slėginis tekėjimas. Beslėgis – toks tekėjimas, kai skystis teka turėdamas laisvąjį paviršių, t. y. kai jo paviršius liečiasi su dujine aplinka (paprastai su atmosferos oru). Slėginis tekėjimas būdingas tuo, kad skystis teka neturėdamas laisvojo paviršiaus (pavyzdžiui, vandens tekėjimas vandentiekio vamzdyje). Skysčio tėkme šiuo atveju iš visų pusių ri­boja kietos sienelės.
Hidrauliniai nuostoliai. Hidraulinius nuostolius Bernulio lygtyje įvertina jos paskutinysis narys hw. Pagal atsiradimo priežastis hidrauliniai nuostoliai skirstomi į kelio nuostolius hl, ir vietinius nuostolius hv. hw=hL+hv ; Kelio nuostoliai hl, atsiranda dėl skysčio dalelių tarpusa­vio (vidinės) trinties, taip pat dėl skysčio trinties į kietus paviršius (indo sieneles). Tolydinėse tėkmėse, kuriose vidutinis greitis išilgai tėkmės nekinta, kelio nuostoliai proporcingi nueitam keliui. Be...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!