Kursiniai darbai

Topografinės nuotraukos

9.0   (2 atsiliepimai)
Topografinės nuotraukos 1 puslapis
Topografinės nuotraukos 2 puslapis
Topografinės nuotraukos 3 puslapis
Topografinės nuotraukos 4 puslapis
Topografinės nuotraukos 5 puslapis
Topografinės nuotraukos 6 puslapis
Topografinės nuotraukos 7 puslapis
Topografinės nuotraukos 8 puslapis
Topografinės nuotraukos 9 puslapis
Topografinės nuotraukos 10 puslapis
Topografinės nuotraukos 11 puslapis
Topografinės nuotraukos 12 puslapis
Topografinės nuotraukos 13 puslapis
Topografinės nuotraukos 14 puslapis
Topografinės nuotraukos 15 puslapis
Topografinės nuotraukos 16 puslapis
Topografinės nuotraukos 17 puslapis
Topografinės nuotraukos 18 puslapis
Topografinės nuotraukos 19 puslapis
Topografinės nuotraukos 20 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

 1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA Pagrindinė literatūra naudota šiame darbe yra Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, žemės ūkio ir aplinkos ministro įsakymai, valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos direktoriaus įsakymai. Literatūra kuri buvo naudota atliekant geodezinius darbus: Geodezija /Z.Tamutis, V.Tulevičius, A.Žalnieriukas. – Vilnius 1992. Tai pirmasis toks išsamus lietuviškas vadovėlis parašytas lietuvių kalba apie klasikinę geodeziją. Vadovėlyje gvildenami teoriniai ir praktiniai bendrosios geodezijos klausimai, nagrinėjamos koordinačių sistemos ir orientavimas, topografinių planų sudarymas ir panaudojimas, pateikiama kampų ir atstumų matavimo, plotų skaičiavimo ir topografinių nuotraukų technologija, aprašomi naujausi ir klasikinės geodezijos prietaisai. Vadovėlis skirtas aukšyųjų mokyklų geodezijos specialybių studentams, taip pat gamybininkams. Šia knyga, panaudojus Lietuvos ir užsienio geodezininkų patirtį, norima nors iš dalies patenkinti lietuviškos geodezinės literatūros poreikį. Vadovėlis parašytas pagal aukštosios mokyklos geodezijos specialybės pirmojo kurso studentų geodezijos mokymo programą. Antroji anksčiau aprašyto vadovėlio dalis yra tokiu pačiu pavadinimu išleistas vadovėlis: Geodezija 2 /Z. Tamutis, A.Žalnieriukas, S.Kazakevičius, P.Petroškevičius. – Vilnius 1996. Knygoje aprašomi geodeziniai prietaisai, naudojami geodeziniam pagrindui sutankinti bei kitiems vidutinio tikslumo darbams, pateikiama tiksliosios niveliacijos bei poligonometrijos, tinklų sudarymo metodika, koordinavimas geodezinėmis sankirtomis, naujoviška geodezinių sutankinimo tinklų projektavimo ir matavimo rezultatų apdorojimo teorija. Nagrinėjami koordinačių perskaičiavimo į kitą sistemą, koordinavimo elektroniniais tachometrais ir kiti šiai dienai aktualūs klausimai. Išsamiai aprašomi geodeziniai aerofotografijos darbai, taip pat aerokosminės nuotraukos. Knygoje nagrinėjamos Lietuvoje taikomos geodezinių ir plokštuminių koordinačių sistemos. Pateikiama plokštuminių stačiakampių koordinačių sistemų teorija. Išryškinami senosios ir naujosios koordinačių sistemų teorinių bendrumų principų bendrumai ir skirtumai, jų ryšių nustatymo teorija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. Rugsėjo 30d. Nutarimu Lietuvoje įvesta nauja geodezinių koordinačių sistema. Sistemos sutrumpintas pavadinimas – LKS-94. Šiuo metu Lietuvoje aktyviai pereinama prie šios sistemos. Apie Lietuvoje naudojamą vieningą koordinačių sistemą LKS-94 yra išleista knygutė: Koordinačių sistema LKS-94 / A. Zakarevičius. – Vilnius 2000. – 62 p. Knyga skirta pagrindinių akademinių studijų technologijos mokslų geodezijos studijų programos studentams. Ji taip pat naudinga visiems studentams ar gamybininkams kurių studijuojami dalykai ar praktiniai darbai susiję su vientisu geodezinių duomenų bazių kūrimu ir informacinių sistemų sudarymu. Šiam darbui daugiausiai informacijos naudota iš Geodezijos ir kartografijos techninio reglamento GKTR 2.08.02 : 2000. Šis reglamentas taikomas atliekant statybinius inžinerinius geodezinius tyrinėjimus (toliau – inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai) projektavimo ir statybos reikmėms ir nustato pagrindinius reikalavimus organizuojant ir vykdant inžinerinius geodezinius tyrinėjimus. Atnaujintas reglamentas išleidžiamas kas penkeri metai 2. TOPOGRAFINIŲ PLANŲ PARENGIMAS 2.1. Topografinės nuotraukos Topografinių planų sudarymą reglamentuoja valstybinės geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas GKTR 2.08 01:2000 patvirtintas valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos direktoriaus 2000 m. balandžio 25 d. Įsakymu Nr.33. Šis reglamentas taikomas atliekant statybinius inžinerinius geodezinius tyrinėjimus projektavimo ir statybos reikmėms ir nustato pagrindinius reikalavimus organizuojant ir vykdant inžinerinius geodezinius tirinėjimus. Inžinrinius geodazinius tyrinėjimus gali vykdyti įmonės, nustatyta tvarka šiems darbams gavusios Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės licencijas. Įmonės norinčios gauti licencijasą, Nacionalinei žemės tarnybai pateikia paraišką, kurioje nurodomas įmonės pavadinimas, teisinė forma, buveinė, imonės kodas ir registras, pageidaujamų atlikti geodezinių, topografinių ir kartografavimo darbų rūšys ir prie jo pridedeamo šie dokumentai: - įmonės registravimo pažymėjimo kopija; - valstybės mokesčių inspekcijos pažyma, kad įmonė sumokėjo mokesčius; - įmonės steigimo dokumentų nuorašai; - pažyma apie turimą gamybinę baę (patalpas, įrangą, prietaisus, naudojamos programinės įrangos licencija); - pažymą apie įmonėje dirbančius privalomos specializacijos, kvalifikacijos ir išsilavinimo specialistus ir jų kvalifikaciją liudijinčius dokumentus. Licencijų išdavimo taisyklės nustato kokie geodeziniai darbai yra licencijuojami. Tai: - GPS (erdvinio) tinklo sudarymas; - jūrlapių sudaryma; - batimetrinių žemėlapių ir planų sudarymas; - georeferencinių duomenų baziu sudarymas; - inžinerinių tinklų planų sudarymas; - topografinių planų sudarymas; - topografinių žemėlapių sudarymas; - aerofotografavimas, skirtas žemėlapiams ie planams sudaryti; - statinių ir įrenginių žymėjimas vietovėje ir jų padėties schemų sudarymas; - nekilnojamojo turto kadastro objektų geodeziniai matavimai; - geodeziniai matavimai pastatų ir statinių nuosėdžiams poskyriams nustatyti; - magnetometrinio tinklo sudarymas; - gravimetrinio tinklo sudarymas; - aukščių tinklo sudarymas; - planimetrinio tinklo sudarymas; - oro navigacinių žemėlapių sudarymas; - komercinio pobūdžio terminis kartografavimas. Atlikant geodezinius, topografinius ir kartografinius darbus pasienio zonoje, draudžiamose zonose, rizikos objektuose, kariniuose poligonuose leidimai turi būti suderinti su institucijomis, kurioms priskirti šie objektai. Atliekant inžinerinius geodezinius tyrinėjimus: - surenkama ir analizuojama esama geodezinė-topografinė medžiaga; - sudaromas (esant būtinumui) sutankinimo geodezinis pagrindas; - sudaromas nuotraukos geodezinis pagrindas; - sudaroma ar atnaujinama 1:5000 – 1:500 topografinė, aerofotografinė nuotrauka, įskaitant ir inžinerinių statinių nuotrauką. Inžinerinius geodezinius tyrinėjimus objekte galima pradėti tik gavus užsakovo techninę užduotį ir nustatyta tvarka suderinus geodezinių darbų programą. Inžineriniams geodeziniams tyrinėjimams techninę užduotį sudaro užsakovas, esant būtinybei pasitelkiant geodezinius darbus vykdančią įmonę (rangovą). Techninėje užduotyje pateikiama: - objekto pavadinimas; - tyrinėjimų rūšis; - toponuotraukos vieta ir ribos; - duomenys apie anksčiau atliktus tyrinėjimus; - koordinačių ir aukščių sistemos; - darbų užbaigimo terminai ir ataskaitos sudėtis; - papildomi reikalavimai; - užsakovo atstovo pavardė ir telefono numeris; - techninėje užduotyje turi būti kartografinė medžiaga su nurodytomis aikštelės ribomis, trasomis, projektuojamų pastatų kontūrais. Pagal užsakovo techninę užduotį geodezinių darbų rangovas sudaro inžinerinių geodezinių tyrinėjimų programą. Inžinerinių geodezinių tyrinėjimų programoje turi būti šie duomenys: - objekto pavadinimas ir vieta, užsakovas; - geodezinių darbų rangovo licencijos atlikti geodezinius, topografinius darbus numeris ir galiojimo laikas; - geodezinio pagrindo sudarymo metodai, darbų apimtys; - pradiniai aukštesnės tikslumo klasės punktai (su kuriais susiejamas tinklas); - projektuojamo geodezinio tinklo schema; - nuotraukos pagrindo sudarymo metodai; - nuotraukos ribos, nurodant naujai sudaromos ir atnaujinamos nuotraukos plotus; - nuotraukos sudarymo metodai; - planšečių skaidymo schema su koordinačių tinklu; - užsakovo techninės užduoties kopija su priedais. Inžinerinių geodezinių tyrinėjimų darbų programas derina savivaldybės mero (valdybos) įgaliotas savivaldybės padalinys. Programoje turi būti numatyta topografinės nuotraukos galutinė išraiška (skaitmeninė ar analoginė). Jei produkciją sutarta pateikti skaitmeniniame pavidale, duomenų bazėms perduoti rekomenduojami šie duomenų pasikeitimo formatai: - lentelinių duomenų formatas DBF; - vektorinių duomenų formatas SHAPE; - rastrinių duomenų formatai TDF, TWF bylos. Topografinius planus privaloma sudarinėti remiantis Geodezijos ir kartografijos techninio reglamento GKTR 2.11.02:2000 nuostatomis. Šis geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas nustato topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000, sudaromų 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemoje LKS-94 (skersinėje cilindrinėje Merkatoriaus projekcijoje su ašiniu meridianu 240 ir mastelio koeficientu ties juo 0,9998; elipsoidas GRS 80), turinį ir jo elementus atitinkančius sutartinius ženklus bei jų grafinį vaizdavimą ir GKODUS. Šis geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas privalomas visoms valstybinėms ir privačioms įmonėms, sudarančioms topografinius planus M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 skaitmeninėje ir analoginėje formoje.Naudojant skaitmenines technologijas topografiniams planams braižyti, sutartiniai ženklai gali būti vaizduojami spalvotai: vandens telkiniai – mėlyna, augmenija – žalia, reljefas – ruda, kita situacija – juoda. Inžineriniai tinklai vaizduojami tokiomis spalvomis: dujotiekis – mėlyna, elektros tinklas – raudona, buitinis ir ūkinis nuotėkų tinklas – ruda, lietaus nuotėkų tinklas ir uždaras drenažas – ruda, naftotiekis – juoda, ryšiai – juoda, šilumotiekis – mėlyna, vandentiekis – žalia. Jei galutinė produkcija miesto (rajono) savivaldybei pateikiama kompiuterinėse laikmenose, taip pat turi būti pateikiamas ir ploterinis atspaudas, suderintas su savivaldybės mero (valdybos) įgaliotu savivaldybės padaliniu. Savivaldybės mero (valdybos) įgaliotas savivaldybės padalinys, gavęs skaitmeninę produkciją, ne vėliau kaip per 3 dienas privalo atlikti pakeitimus duomenų bazėje. 1:500, 1:1000, 1:2000, 1:5000 mastelio topografiniai planai sudaromi atliekant topografines nuotraukas instrumentiniu arba aerofototopografiniu metodu. Tofografinės nuotraukos mastelis priklausomai nuo vietovės charakteristikos ir projektuojamų statinių tipo parenkamas pagal lentelę (žr. 1 lentelę) 1 lentelė Topografinės nuotraukos sklypo charakteristika Nuotraukos mastelis Horizontalių laiptas Užstatyta teritorija su inžineriniais statiniais 1:500 1; 0,5 Neužstatyta, mažai užstatyta teritorija arba teritorija su mažo aukštingumo pastatais ir inžineriniais statiniais 1:2000, 1:1000 2; 1; 0,5 Naujų arba rekostruojamų mikrorajonų, kvartalų, o taip pat grupės gyvenamųjų namų teritorijos 1:1000 1:500 1; 0,5 Magistralinių vamzdynų trasos 1:5000 – 1:10000 -- Inžinerinių statinių trasos (automobilių keliai, geležinkeliai, inženeriniai tinklai ir ryšių kabelių trasos) 1:1000- 1:5000 (priklausomai nuo trasų paskirties bei ilgio) 2; 1; 0,5 Tofografiniuose planuose vaizduojamų aiškių kontūrų ir situacijos elementų vidutinė paklaida nuotraukos pagrindo taškų atžvilgiu neturi viršyti 0,5 mm, o miškingose teritorijose – 0,7 mm. Kordinuotų taškų ir pastatų kampų, nutolusių vienas nuo kito ne daugiau kaip 50 m, ribinė tarpusavio padėties paklaida plane neturi viršyti 0,4 mm. Topografinio plano tikslumas įvertinamas palyginant grafiniu būdu gautą atstumą su kontrolinio matavimo metu gautu atstumu. Ribinis nesutapimas neturi viršyti dvigubos paklaidos. Ribinis nesutapimų skaičius turi neviršyti 10 % atliktų kontrolinių matavimų skaičiaus. Rasti neleistini nesutapimai ištaisomi. Situacija, statiniai ir reljefas plane atvaizduojamas sutartiniais ženklais. 1:1000 – 1:500 mastelio topografiniuose planuose būtina rodyti automobilių kelių kilometrinius ir piketų stulpelius, 0 1:2000 – 1:5000 mastelio planuose – tik kilometrinius stulpus. 1:2000 – 1:500 mastelio topografiniuose planuose vaizduojamos visos aukštos ir žemos įtampos elektros linijų bei ryšio linijų atramos, o 1:5000 mastelio planuose – aukštos įtampos elektros linijų atramos ir žemos įtampos linijų posūkio vietų atramos. Upės, upeliai, kanalai plane vaizduojami dviem kranto linijomis, jeigu jų plotis topografiniame plane didesnis nei 3 mm, ojei plotis mažesnis nei 3 mm – viena linija.Vandens horizonto lygis topografiniame plane parodomas ne rečiau kaip 15 cm, nurodant jo nustatymo datą. Atliekant miško topografinę nuotrauką nurodoma: rūšis, vidutinis medžių aukštis, jų storis 1,5 m aukštyje, atskirose vietose vidutinis atstumas tarp medžių, kirtimų, išdegusių vietų, laukymių, miške esančių žemėnaudų kontūrai. Atskirai stovintys medžiai vaizduojami visų mastelių planuose. 1:1000 – 1:500 mastelio topografiniuose planuose vaizduojami visi storesni kaip 5 cm medžiai, esantys pravažiavimuose, aikštelėse, alėjose ir skveruose. Plonesnių nei 5 cm medžių grupė topografiniuose planuose vaizduojama kontūru, o kai jie išsidėstę eilėje, vaizduojami tik kraštiniai medžiai su aiškinamuoju užrašu „jauni sodinukai“. Medžių, išsidėsčiusių kvartalų ir kiemų viduje, o taip pat soduose, namų valdose, parkuose ir miško masyvuose, nuotrauka atliekama pagal specialią užduotį. Vietovės reljefas topografiniuose planuose vaizduojams horinzontalėmis ir aukščiais. Reljefo ypatingų formų pavaizdavimui pravedamos pusinės ir pagalbinės horizontalės. Per pastatus, gatves, pravažiavimus ir automobilinius kelius horizontalės nepravedamos. Išraustos vietos, sąvartynai, karjerai pagal jų kontūrą ir atskirose vietose kontūro viduje charakterizuojami aukščiais, nepravedant horizontalių. Topografiniuose planuose aukščiai žymimi charakteringuose reljefo taškuose, taip pat charakterizuojamas užtvankų, tiltų pylimų, kelių šulinių ir kitų objektų aukštis. 1:500 ir 1:1000 mastelio topografinuose planuose charakterizuojama: - bėgių galvutė; - atraminių sienučių, sutvirtintų šlaitų, betoninių latakų viršus ir apačia; - kapitalinių statinių kampai ir cokoliai: - 1:500 mastelio topografiniuode planuose aikštelės ties įėjimu į pastatus. Keliuose, pravažiavimuose aukščiai išdėstomi pagal skersinį profilį ne rečiau kaip 8 cm, o taip pat posūkio taškuose ir tose vietose, kur kelias keičia išilginį profilį. 1:5000 – 1:2000 mastelio topografiniuose planuose nežymima: - požeminių komunikacijų aukščiai; - užstatytose teritorijose aukščiai ties įėjimais į pastatus. Atramines sienutes, sutvirtintus šlaitus, betonuotus latakus ir griovius leidžiama charakterizuoti viršaus ir apačios aukščių skirtumu. Esant horizontalių laiptui 1 m ir daugiau, piketų aukščiai paskaičiuojami 0,01 m tikslumu ir topografiniame plane užrašomi apvalinant 0,1 m. Esant horizontalių laiptui mažiau 1 m, aukščiai skaičiuojami ir rašomi topografiniame plane 0,01 m tikslumu. 1:5000 – 1:500 mastelio topografinių planų kiekviename kvadratiniame decimetre turi būti ne mažiau penkių charakteringų reljefo aukščio taškų. Topografiniuose planuose, papildant sutartinius ženklus, vaizduojant vietovės objektus, situacijos kontūrus bei reljefą, pateikiami paaiškinamieji užrašai. Topografiniuose planuose nurodomi aficialūs gyvenviečių, gatvių, upių, ežerų, pelkių, miškų ir kitų geografinių objektų pavadinimai. 2.2. 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemoje žemėlapių skaidymas Lietuvos teritorijoje įvedama 1994 m. Lietuvos kordinačių sistema. Elipsoidas GRS – 80. Skersinė cilindrinė Merkatoriaus projekcija TM (Transverse Merkator) su ašiniu meridianu L 24 ir projekcijos masteliu ties ašiniu meridianu m 0,9998. Abscisės reikšmė skaičiuojama nuo ekvatoriaus. Ordinatės reikšmė ties ašiniu meridianu lygi 500 km. Topopografiniai planai sudaromi analoginėje arba skaitmeninėje formoje. Visų Lietuvos teritorijoje sudaromų topografinių planų lapų dydis yra 50x50 cm. 1:500, 1:1000, 1:2000, 1:5000 mastelio topografinių planų lapų numeriai gaunami skaidant 1:10 000 žemėlapio lapą. M 1:10 000 skaidymas Žemėlapių skaidymo lapais baziniu pasirinktas M 1:10 000, tam Lietuvos ir aplinkinė teritorija yra suskaidoma eilutėmis statmenomis ašiniam 24 meridianui ir stulpeliais lygiagrečiais ašiniam meridianui. Skaidymo žingsnis kas 5 km. Eilutės numeruojamos dviženkliais skaičiais pietų – šiaurės kryptimi nuo 00 iki 99, o stulpeliai vakarų – rytų kryptimi taip pat nuo 00 iki 99. Nulinės eilutės apatinio krašto abscisė lygi 5900 km, o nulinio stulpelio kairiojo krašto ordinatė lygi 200 km. Lapo M 1:10 000 nomenklatūra nustatoma rašant per brūkšnelį susikertančių stulpelio ir eilutės numerius (pirmas rašomas stulpelio numeris, antras – eilutės numeris) 38/45 . Lapo dydis 50x50 cm. M 1:5000 skaidymas M 1:10 000 lapas skaidomas į keturias dalis ir numeruojama iš kairės į dešinę nuo 1 iki 4. Nomenklatūra rašoma M 1:10 000 numeris ir per brūkšnelį jame esančio M 1:5000 lapo numeris 38/54-4. Lapo dydis 50x50 cm. M 1:2000 skaidymas M 1:10 000 lapas skaidomas į 25 dalis ir numeruojama iš kairės į dešinę dviženkliais skaičiais nuo 01 iki 25. Nomenklatūra rašoma M 1:10 000 numeris ir per brūkšnelį jame esančio M 1:2000 lapo numeris 38/45-25. Lapo dydis 50x50 cm. M 1:1000 skaidymas M 1:10 000 lapas skaidomas į 100 dalių ir numeruojama iš kairės į dešinę triženkliais skaičiais nuo 001 iki 100. Nomenklatūra rašoma M 1:10 000 numeris per brūkšnelį jame esančio M 1:1000 numeris 38/45-100. Lapo dydis 50x50 cm. M 1:500 skaidymas M 1:10 000 lapas skaidomas į 400 dalių ir numeruojama iš kairės į dešinę keturženkliais skaičiais nuo 0001 iki 0400. Nomenklatūra rašoma M 1:10 000 numeris ir per brūkšnelį jame esančio M 1:500 numeris 38/45-0400. Lapo dydis 50x50 cm. Smulkių mastelių lapų skaidymas Smulkaus mastelio lapų dydis 50x50 cm. Nomenklatūra rašoma kertes ribojančių stulpelių ir eilučių numeriai: M 1:20 000 40-41/58-59 M 1:50 000 40-44/55-59 M 1:100 000 40-49/50-59 M 1:200 000 40-59/40-59 2.3 Užstatytų teritorijų horizontalioji ir aukščių (vertikalioji) nuotrauka Užstatytos teritorijos 1:2000 – 1:500 mastelio horizontaliosios nuotraukos atliekamos atskirai arba kartu su vertikaliąja nuotrauka. Horizontalioji nuotrauka atliekama poliniu, sankirtų, statmenų (abscisių ir ordinačių) bei GPS metodais. Atliekant horizontaliąją nuotrauką visais atvejais sudaromi abrisai, matuojami statinių kontūrai bei kontroliniai atstumai tarp jų. Užstatytos teritorijos horizontalioji nuotrauka atliekama nuo sutankinimo tinklų ir nuotraukos pagrindo punktų (taškų). Atliekant horizontaliąją nuotrauką poliniu metodu, polinių spindulių ilgis neturi viršyti nurodyto 2 lentelėje (žr. 2 lentelę). Horizontalūs kampai matuojami teodolitu vienu pusruožčiu su vidutine paklaida 1°. 2 lentelė Plano mastelis Maksimalus atstumas, m, nuo instrumento iki ryškių kontūrų matuojant elektroniniais tacheometrais šviesos tolimačiu rulete (juosta) siūliniu tolimačiu 1:2000 1100 750 250 100 1:1000 800 400 180 80 1:500 300 250 120 60 Pastabos: Atliekant neryškių vietovės taškų nuotrauką, atstumus leidžiama padidinti 1,5 karto. Atliekant 1:500 mastelio nuotrauką, neleidžiama siūliniu tolimačiu matuoti atstumų iki kapitalinių statinių pagrindinių kampų. Leidžiama kapitalinių statinių kontūrus kloti matlankio pagalba, kai polinių atstumų ilgis topografinio plano mastelyje yra iki 6 cm ilgio. Kai poliniai atstumai didesni nei nurodyti, tokie kontūrai turi būti braižomi pagal koordinates. Naudojant sankirtų metodą kraštinių ilgis turi būti mažesnis kaip 50 m, o sankirtos kampas turi būti ne mažesnis kaip 30° ir ne didesnis kaip 150°. Vertikalioji nuotrauka atliekama: nivelyru, teodolitu arba totaline stotimi. Atliekant vertikaliąją nuotrauką nustatomi visų charakteringų vietovės piketų aukščiai, bet ne rečiau kaip 50 m -1:2000 mastelio nuotraukai, 30 m – 1:1000 ir 20 m – 1:500 mastelio nuotraukoms. Maksimalus atstumas nuo prietaiso iki matuoklės – ne didesnis kaip 150 m. Inžinerinių tinklų šulinių dangčių, vandens pralaidų viršaus, vandens horizonto, statinių grindų aukščiai nustatomi geometriniu niveliavimu atskaičiuojant abiejose matuoklės pusėse arba trigonometriniu niveliavimu prie dviejų vertikaliojo skritulio padėčių. Nesutapimas tarp aukščių skirtumų neturi būti didesnis kaip 2 cm, kitų piketų aukščiai nustatomi atskaičiuojant vienoje matuoklės pusėje, o trigonometrinio niveliavimo atveju prie vienos vertikaliojo skritulio padėties. Gatvėse skersiniai profiliai matuojami kas 38, 58, 97 m (priklausomai nuo topografinio plano mastelio), taip pat reljefo lūžio vietose ir pagal kertančių gatvių ašis. 2.4. Inžinerinių statinių nuotrauka Atliekant topografinę nuotrauką, tyrinėjami inžineriniai statiniai. Tyrinėjimo metu nustatoma jų paskirtis, kryptis į gretimas atramas ir statinius, atramų medžiaga, vamzdynų diametras, medžiaga, vamzdžių skaičius. Atliekant inžinerinių statinių nuotrauką: • surenkama ir analizuojama esama medžiaga; • rekognoskuojama trasa; • tyrinėjami inžineriniai statiniai šuliniuose; • nustatoma inžinerinių statinių vieta bei jų išėjimo į žemės paviršių planinė padėtis ir aukščiai; -sudaromas inžinerinių statinių planas su jų techninėmis charakteristikomis, plano pilnumas suderinamas su inžinerinius statinius eksploatuojančiomis organizacijomis. Iki esamų inžinerinių statinių nuotraukos lauko darbų pradžios turi būti surinkta inžinerinių statinių geodezinių nuotraukų dokumentacija, topografiniai planai ir kita medžiaga, nustatanti inžinerinių statinių technines charakteristikas, jų padėtį plane bei aukščius. Išanalizavus turimą medžiagą, nustatoma jos panaudojimo galimybė bei pradinė nuotraukos darbų apimtis. Rekognoskuojant pagal išorinius požymius, nustatoma inžinerinių statinių vieta ir paskirtis, o taip pat nustatomos vietos, kuriose vamzdynų ir kabelių padėtį reikės nustatyti ieškikliais. Atliekant tyrinėjimus šuliniuose (šurfuose), nustatomas vamzdžių diametras ir medžiaga, kanalų medžiaga ir tipas, kabelių skaičius (taip pat kabelinėje kanalizacijoje vamzdžių skaičius), savitakinės kanalizacijos tekėjimo kryptis, kryptys į gretimus šulinius (kameras) ir įvadus į statinius, sudaroma schema. 1:500 mastelio inžinerinių statinių planuose šulinių (kamerų) gabaritai vaizduojami plano mastelyje, jeigu šulinio (kameros) plotas natūroje ne mažesnis kaip 4 m2, ir 1:1000 mastelio planuose -9 m2. Nurodytų matmenų šuliniuose (kamerose) inžinerinių statinių planinė padėtis nustatoma šulinio angos projekcijos atžvilgiu. 1:2000 ir 1:5000 mastelio nuotraukose šulinių (kamerų) gabaritai nematuojami, o juose inžinerinių statinių planinė padėtis nenustatoma. Pagal techninėje užduotyje pateiktus papildomus reikalavimus detaliai tyrinėjant šulinius, atliekama: matuojami šulinių (kamerų) ir kanalų gabaritai ir nustatoma jų medžiaga; apmatuojami vamzdynų ir jų fasoninių dalių konstruktyviniai elementai; nustatoma įvadų ir išleidėjų tarpusavio padėtis; pagal pagrindinius šių įrengimų pjūvius sudaromi eskizai. Planinė inžinerinių statinių išėjimo į žemės paviršių nuotrauka atliekama pagal nurodymus.Išėjimo iš žemės paviršiaus, posūkio kampų ir kitų inžinerinių statinių koordinavimas atliekamas pagal specialią užduotį. Niveliavimu nustatoma šulinio angos dangčio metalinio žiedo ir žemės paviršiaus prie šulinio aukščiai, o taip pat nustatoma šulinyje esančių vamzdžių, kabelių, kanalų aukščiai (matavimais nuo šulinio angos žiedo 1 cm tikslumu). Inžinerinių statinių posūkio kampų ir kitų paslėptų taškų planinė padėtis, o taip pat jų gylis nustatomas ieškikliais, o išimtiniais atvejais – šifravimu. Tiesiose atkarpose inžinerinių statinių padėtis ieškikliu fiksuojama kas 20, 30, 50 ir 100 m atitinkamai 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 mastelio nuotraukoms. Tais atvejais, kai inžineriniai statiniai įrengti be šulinių, jų gylis nustatomas posūkio taškuose, reljefo lūžio vietose, bet ne rečiau kaip kas 10 cm inžinerinių statinių plano mastelyje. Inžinerinių statinių gylis ieškikliais nustatomas du kartus. Skirtumas tarp matavimo rezultatų neturi skirtis daugiau kaip 15%. Paslėptų inžinerinių statinių padėties, nustatytos ieškikliais, vidutinė paklaida plane artimiausių statinių ir nuotraukos pagrindo taškų atžvilgiu neturi būti didesnė kaip 0,7 mm. Paslėptų inžinerinių statinių padėtis inžineriniuose topografiniuose planuose ir ieškikliu nustatytų kontrolinių matavimų duomenys artimiausių statinių ir nuotraukos pagrindo taškų atžvilgiu neturi būti didesni, mm, planams mastelių: 1 – 1:500; 0,8 – 1:1000; 0,6 – 1:2000. Ribinis skirtumas tarp aukščių, nustatytų ieškikliais, ir aukščių, nustatytų pagal kontrolinius matavimus šifruojant, neturi viršyti 15% inžinerinių statinių įgilinimo. Priklausomai nuo inžinerinių statinių gausumo leidžiama topografinius planus sudaryti sutapatinant viename topografinio plano lape situaciją, reljefą bei inžinerinius statinius arba sudaryti atskirus – situacijos ir reljefo planus, suvestinius inžinerinių statinių planus, atskirus inžinerinių statinių planus ir kt. Atlikus inžinerinių statinių nuotrauką, parengiama matavimų byla, kurioje komplek-tuojama: • šulinių, šurfų ir detalaus inžinerinių statinių tyrinėjimo žurnalai; • techninės niveliacijos žurnalai; • inžinerinių statinių nuotraukos abrisai; -inžinerinių statinių planų, suderintų su juos eksploatuojančiomis organizacijomis, kopija; -detaliai tyrinėtų atramų ir šulinių eskizai. Byla saugoma geodezinių darbų rangovo archyve. Darbų programą derinusiam savivaldybės mero (valdybos) įgaliotam savivaldybės padaliniui perduodama: -inžinerinių statinių plano originalas su formuliaru; -šulinių inventorizacijos kortelės. 3. SOLVEIGAI VITKEVIČIENEI PRIKLAUSNČIO ŽEMĖS SKLYPO TOPOGRAFINIO PLANO SUDARYMAS 3.1. Darbo metodika ir priemonės Topografinis planas buvo daromas Solveigos Vitkevičienės užsakymu. Planavimo tikslas – esamas žemės ūkio paskirties sklypas dalijamas į tris atskirus sklypus ir dviem iš jų keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis iš žemės ūkio paskirties į kitos – gyvenamiesiems namams/statiniamsstatyti ir eksploatuoti, bei komercinės paskirties, smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti. Norint vykdyti statybos darbus būtina parengti žemės sklypo topografinę nuotrauką. Topografinę nuotrauką atliko A. Ketvirčio įmonė. Licencija Nr.15TK – 87. Atliekant žemės sklypo topografinio plano inžinerinius darbus surenkama ir analizuojama geodezinė topografinė medžiaga, sudaromas sutankinimo geodezinis pagrindas ir nuotraukos geodezinis pagrindas, analizuojama vietovė, parenkamos tinkamos geodezinės stotys ir kryptys. Topografiniuose planuose žymimi visi valstybinio geodezinio tinklo punktai, vietinio geodezinio tinklo punktai ir topografinės nuotraukos pagrindo geodeziniai taškai, naudojami topografinei nuotraukai atlikti vieningoje LKS-94 koordinačių sistemoje. Valstybinio geodezinio tinklo punktų sutartiniais ženklais rodomi 0, 1, 2 klasės GPS punktai.Prie valstybinio geodezinio tinklo punkto plane rašomas jo numeris (pavadinimas), centro ir žemės paviršiaus altitudės. Kai punktas yra kalvos viršūnėje, tai, rašant skaičius, leidžiama toje vietoje nutraukti horizontales. Punkto altitudė rašoma 1 cm tikslumu, žemės paviršiaus altitudė, kai reljefo laiptas 0,5 m, - 1 cm tikslumu, kai reljefo laiptas 1 m ir daugiau, - 1 dm tikslumu. Nepaisant to, kur įrengtas punktas, plane jis braižomas pagal koordinates. Sutartinio ženklo centras privalo sutapti su punkto centru. Vietinio geodezinio tinklo punkto sutartiniu ženklu plane rodomi GPS 3 klasės tinklo punktai ir poligonometrijos punktai. Vietinio geodezinio tinklo punktai, esantys pastatų sienose, rodomi topografiniuose planuose M 1:500 – 1:2000. Jeigu jie vietovėje buvo sutvirtinti sieniniais reperiais ir nustatytos jų koordinatės, tai plane jie žymimi kaip ir kiti šios grupės punktai – kvadratas su tašku centre, užrašant punkto altitudę. Topografinės nuotraukos pagrindo taškai plane rodomi skirtingais ženklais pagal tai, ar ženklas pastovus, ar laikinas. Pastoviais nuotraukos pagrindo taškais laikomi tie, kurie vietovėje sutvirtinti gelžbetoniniais stulpeliais, metaliniais įasfaltuotais, įbetonuotais ir pan. Strypais bei koordinuotos pastatų dalys. Jeigu riboženklis turi numerį, tai pastarasis užrašomas plane.Nužymėto vietovėje projekto taškai statomi statybos aikštelės išorinės ribos kontūrui pažymėti ir statinio ašims sutvirtinti vietovėje. Topografiniuose planuose M 1:500 – 1:2000 rodomi visi esantys vietovėje statybinio tinklo ženklai. Gruntiniai ir sieniniai reperiai topografiniuose planuose žymimi tuo pačiu ženklu. Koordinuotas gruntinis arba sieninis reperis – tai reperis, kuris turi nustatytas LKS-94 koordinates, įrašytas į valstybinio geodezinio pagrindo koordinačių ir aukščių katalogą. Laikinieji reperiai – tai laikinais ženklais įtvirtinti reperiai, kurių altitudės naudojamos topografiniam planui sudaryti. Koordinačių linijų x ir y sankirtos M1:500 – 1:5000 planuose braižomos kas 10 cm. Nuotraukos geodezinis pagrindas skirtas sutankinimo tinklų išplėtimui ir susideda iš teodolitinių ėjimų, tiesioginių ir kombinuotų sankirtų. Nuotraukos pagrindo taškai įtvirtinami laikinais ženklais: metaliniais strypais, vamzdeliais, mediniais kuolais, o taip pat vinimis, įkaltomis į kelių ar šaligatvių dangas ir pan. Užstatytose teritorijose nuotraukos geodezinio pagrindo taškais panaudojami požeminių komunikacijų šulinių dangčių centrai, pastatų (statinių) kampai ir kiti aiškūs vietos daiktai. Tarp pradinių punktų pravedami atskiri teodolitiniai ėjimai arba ėjimų sistema su mazginiais taškais. Leidžiami kabantys ėjimai, turintys ne daugiau kaip tris linijas. Kabančių ėjimų ilgis neturi viršyti 500 m – 1:5000 mastelio nuotraukoms, 300 m – 1:2000 mastelio nuotraukoms ir 150 m – 1:1000 ar 1:500 mastelio nuotraukoms. Topografinėms nuotraukoms teodolitinių ėjimų ribiniai ilgiai ir ribinis linijinis nesąryšis pateikti 1 priede. Teodolitinių ėjimų nesąryšiai inžinerinių statinių tyrinėjimams pateikti 2 priede . Linijų matavimai atliekami du kartus priešingomis kryptimis. Ilgių skirtumas tarp matavimų neturi viršyti 1/2000. Kai vietovės polinkio kampas didesnis nei 1,5°, išmatuotos linijos ilgis pataisomas polinkio pataisa. Jeigu komparavimo ir matavimo metu temperatūrų skirtumas didesnis kaip 8°C, ruletėmis išmatuoti linijų ilgiai pataisomi temperatūros pataisa. Komparavimo pataisa įvedama, kai matavimo priemonės ilgio ir teorinio jos ilgio santykis yra didesnis kaip 1/10 000. Pastatų kerčių, inžinerinių tinklų šulinių centrų koordinatės nustatomos poliniu būdu nuo atramos geodezinio pagrindo arba teodolitinio ėjimo taškų. Kontrolei tarp nustatomų taškų atliekami linijiniai matavimai arba matuojami papildomi kampai nuo kitų geodezinio pagrindo ženklų (taškų). Tiesioginė sankirta turi būti vykdoma ne mažiau kaip iš trijų geodezinio pagrindo punktų taip, kad nustatomame taške kampas tarp gretimų krypčių būtų ne mažesnis kaip 30° ir ne didesnis kaip 150°. Atvirkštinė sankirta turi būti vykdoma ne mažiau kaip iš keturių geodezinio pagrindo punktų su sąlyga, kad nustatomas taškas būtų arti apskritimo centro, praeinančio per tris geodezinio pagrindo punktus. Kombinuota sankirta sudaroma nuo trijų geodezinio pagrindo punktų, tiesioginės ir atvirkštinės sankirtų kombinacija. Sudarant nuotraukos pagrindą GPS, elektroniniais tacheometrais arba šviesos tolimačiais, taško padėties nustatymo paklaida neturi viršyti 1 lentelėje nurodytų dydžių. Sudarant nuotraukos geodezinį pagrindą elektroniniais tacheometrais poliniu metodu, linijų ilgius leidžiama padidinti iki 1000 m. Horizontalių kampų matavimo paklaida neturi viršyti 15‘. Esant atstumui ilgesniam kaip 500 m būtina vengti šoninės refrakcijos. Nuotraukos horizontaliojo pagrindo punktai ir esami GPS bei poligonometrijos punktai, kurių aukščiai nenustatyti I-IV klasių niveliavimu, nustatomi techniniu niveliavimu. Techninės niveliacijos ėjimai pravedami tarp I-IV klasės reperių ar markių atskirais ėjimais arba jų sistema (poligonais). Kaip išimtis leidžiami „kabantys ėjimai“ niveliuojant dviem kryptim (uždari ėjimai susieti su vienu pradiniu reperiu). Tuo atveju, kai arti geodezinių tyrinėjimų rajono nėra valstybinio aukščių geodezinio pagrindo punktų, sudarant nuotraukos aukščių pagrindą, techninio niveliavimo ėjimai įtvirtinami niveliavimo ženklais taip, kad jų darbų teritorijoje būtų ne mažiau dviejų, bet ne rečiau kaip 3 km vienas nuo kito. Techninės niveliacijos ėjimų ilgiai priklausomai nuo horizontalių aukščių skirtumo pateikiami 3 lentelėje (žr. 3 lentelėje). 3 lentelė Ėjimo charakteristika Horizontalių laiptas, m Ėjimo ilgis, km Tarp dviejų pradinių punktų 0,25 0,5 1,0 2 8 16 Tarp pradinio punkto ir mazginio taško 1,5 6 12 Tarp dviejų mazginių taškų 1 4 6 Techninis niveliavimas atliekamas nivelyrais, kompensaciniais teodolitais arba teodolitais, turinčiais prie žiūrono gulsčiukus. Atskaičiuojama pagal vidurinį siūlelį abiejose matuoklės pusėse. Aukščių skirtumo reikšmių nesutapimas, nustatytas pagal matuoklių juodąsias ir raudonąsias puses, leidžiamas iki 5 mm. Atstumai nuo nivelyro iki matuoklių apytikriai turi būti lygūs ir neviršyti 150 m. Ėjimo arba poligono aukščių nesąryšis neturi būti didesnis kaip 50, mm, kur L – ėjimo ilgis, km, arba 10, mm, kur n – stočių skaičius ėjime. Nuotraukos geodezinio pagrindo tinkluose kampus reikia skaičiuoti iki 0,l‘, o koordinates – iki 0,01 m. Techninės niveliacijos ėjimuose taškų aukščiai skaičiuojami iki 0,001 m. Sudarius nuotraukos geodezinį pagrindą, parengiama byla, kurioje komplektuojama: - panaudotų pradinių punktų žiniaraštis; - nuotraukos geodezinio pagrindo schema ir pastoviais ženklais įtvirtintų taškų abrisai; - kampų, linijų ir techninio niveliavimo matavimų žurnalai; - taškų koordinačių ir aukščių skaičiavimo ir išlyginimo žurnalai; - pastoviai įtvirtintų taškų perdavimo saugojimui aktai. Byla saugoma geodezinių darbų rangovo archyve. Gauti geodezinių matavimų ir skaičiavimų rezultatai gali būti saugomi kompiuterinėse laikmenose. Žemės sklypo topografinės nuotraukos parengimo lauko darbai buvo atliekami, naudojant totalinę stotį Leica TCR307. Šią stotį sudaro tikslus elektroninis teodolitas, elektrooptinis tolmatis ir mikroprocesorius kaip duomenų registravimo įtausas. Šio instrumentas paklaida yra 7“. Šviesos tolimatis matuoja iki 5 km. Linijų atstumus su trejomis prizmėmis. Taškams koordinuoti buvo naudojama teleskopinė matuoklė, kurios bendras ilgis 3,70 m. Matuoklė turi sferinį gulsčiuką. Prietaiso Leica TC307 techniniai duomenys pateikiami 5 lentelėje (žr. 5 lentelę). Lentelė 5 Techniniai duomenys TC/TCR 307 Teleskopas Didinimas 30x Apžvalgos kampas 1° 30' (26m prie 1km) Apšvietimas Ryškus/blyškus pasirinktinai Kampo matavimas Metodas Absoliutus Vidutinė kvadratinė paklaida 7" Mažiausia rodoma reikšmė 1" Atstumo matavimas (infraraudonas lazeris) Atstumas matuojant su prizme (Leica)*) 3500m(viena prizme) / 5400m. (su triguba prizme) / 7000 m.(LongRange metodu) Atstumas matuojant su atspindžia juostele (60mm x 60mm)*) 250m Atstumas matuojant su GMP102 prizme*) 1500m Vidutinė kvadratinė paklaida 3mm + 2ppm/5mm + 2ppm/5mm + 2ppm/5mm + 2ppm Mažiausia rodoma reikšmė 1mm Matavimo trukmė Standartiniu būdu 30m) Sekimo būdu 1 sek + 0.3 sek / 10m (>30 m) Sistema Vidinė atmintis 10 000 matavimų Išorinė atmintis Pasijungimas per jungtį RS232 Jungtis, įvadas GSI formatu per jungtį RS232 Duomenų apsikeitimo formatai ASCII/IDEX/GSI/kiti formatai Programinė įranga Station/FreeStation/Measure/Set Out/AreaCalc/RefLine/Height Transfer Monitorius LCD 6 linijos po 31 simboli, su apšvietimu Klaviatūra 4 funkciniai mygtukai; galimybe prijungti antra klaviatūra Inklinometras/kompensatorius Metodas centrinis elektroninis dviašis kompensatorius Veikimo diapazonas ± 4' Pasirenkamas tikslumas 1" 1.5" 2" Lazerinis centryras Tipas Reguliuojamo stiprumo lazerinis taškas Tikslumas ± 0.8 mm prie 1.7 m atstumo Masė (prietaiso/Baterijos/Kelmelio Tik instrumento 0.6 kg Matmenys 151 mm x 203 mm x 316 mm Darbo aplinka Temperatūra nuo -20°C iki +50°C Dulkių/vandens atsparumas (IEC529) IP54 Santykinė drėgmė 95% Saugojimo temperatūra nuo -40°C iki +70°C Maitinimas Standartinės baterijos NiMH /Standartine Srovės stipris/ Talpa 6V/1800 mAH (GEB111) / 6V/3600 mAH (GEB121) Ilgalaikis naudojimas su baterija GEB121 >6 val. Matavimų skaičius matuojant atstumą su GEB121 >9000 Pakrovimo trukmė 1 val. Kitas maitinimo šaltinis (reikalingas adapteris) NiMh 6V/ 3.6 Ah (GEB121)/ 6x LR6 AA 1.5V baterijos Matavimai buvo pradėti nuo dviejų reperių ir vizuojant į Plungės miesto bažnyčios bokštą. Atliekant uždarą teodolitinį ėjimą buvo reikalinga geodezinį pagrindą parplėsti, nuo tarpinių stočių buvo atliekami teritorijos matavimo darbai. Kameraliniai darbai, t.y .teodolitinio ėjimo ir topografinės nuotraukos taškų skaičiavimas buvo atlikti su Microsoft Office Excel 2003 programa, kurioje skaičiavimų formas sudarė matininkai. Suskaičiuoti duomenys buvo perkelti į „GeoMap 2004“ programinę įrangą. Su „GeoMap 2004“ buvo apdoroti skaičiavimų rezultatai, o planas braižomas AutoCAD 2002 programa. Kompiuterinės programos AutoCAD bendrieji ypatumai: AutoCAD gyvuoja jau gana ilgai: nuo 1982 metų, personalinių kompiuterių revoliucijos pradžios. Tai buvo pirmas kompanijos Autodesk produktas. Pirmoji ir svarbiausioji AutoCAD paskirtis- kurti ir spausdinti brėžinius. Programoje sukurti brėžiniai turi atitikti reikalavimus keliamus šviesoraščiams ir kitiems specifiniams brėžiniams, kuriuos žmonės piešė ir vis dar piešia ranka. Programa AutoCAD - tai pradinis visos programinės ir aparatinės įrangos, skirtos darbui su AutoCAD, taškais. Šį procesą paskatino kompanija Autodesk, sukurdama visą seriją programinių interfeisų, kurias kitos kompanijos panaudojo savo programų papildymuose. Po kiekvieno naujo programinio interfeiso atsiranda naujos idėjos. Todėl, kalbant apie “ visą gaminį“- ne tik pagrindinę programą, kaip AutoCAD, bet ir visus priedus, papildymus, apmokymus, knygas ir t.t.- AutoCAD tikrai nejaučia didelės konkurencijos. Versijoje 14 kurti tikslius brėžinius ir po to juos redaguoti yra daug lengviau, negu anksčiau. Pavyzdžiui, versijoje 14 linijų, besijungiančių su tokiais taškais, kaip linijos pabaiga ar stačiakampio kampas, braižymas yra daug lengvesnis. Braižant, programa išryškina šiuos taškus displėjuje ir tikrąja to žodžio prasme traukia link jų žymeklį. AutoCAD 14 šiek tiek skiriasi nuo 13 for Windows ir labai skiriasi nuo vis dar populiarios versijos 12 for DOS. AutoCAD 14 atrodo labai panaši į Microsofft Office programą, su tokiais pat mygtukais, išsiskleidžiančiais meniu ir netgi tuzinu patarimų. Ir nors kartais pasirodo DOS stiliaus teksto ekranas ir komandinė eilutė, dažniausiai programa AutoCAD naudojama kaip operecinėje sistemoje Windows. AutoCAD 14 yra labai suprantama naujokams, negu ankstesniosios versijos. Dabar net atsitiktiniai vartotojai galės gal net lengvai kažką padaryti programoje AutoCAD. Tačiau kitos automatizuoto projektavimo ir braižymo programos, tarp jų ir AutoCAD LT, yra lengvesnės. Versija 14 naudotis lengviau, tačiau tai vis vien nėra stiprioji AutoCAD pusė. Braižant dažniausiai tenka talpinti lakšte elementus, kurie įvedami į brėžinį viena komanda, nurodant reikiamas koordinates. Toks elementas yra vadinamas Auto CAD grafiniu primityvu, arba tiesiog primityvu. Dažniausiai sutinkami šie primityvai:tiesės, lankai ir apskritimai, tekstai bei matmenys. Kiekvienas primityvas gali būti išdėstytas bet kuriame lygyje (aukščiau arba žemiau einamosios X, Y plokštumos), erdvinis primityvas turi savo aukštį (visada teigiamą iškilumą virš savojo lygio plokštumos). Kiekvienas primityvas apibudinamas spalva linijos ir tipu. Tai svarbiausios jų savybės, kurias jie savaime įgyja dar kol kuriami, iš savo sluoksnio. Vėliau redaguojant brėžinį, primityvų savybes galima pakeisti. Primityvų spalvos ir atspalviai koduojami sveikaisiais skaičiais nuo 1 iki 255, atsižvelgiant į monitoriaus adapterio galimybes. Linijos tipą sudaro nuosekliai pasikartojančių tiesinių segmentų seka su tarpeliais arba be jų. Taip galima sudaryti, pavyzdžiui, ištisinę liniją, taškinę, brūkšninę ir t.t. Parenkant spalvas ir jų tipus, galima išryškinti atskiras brėžinio detales, jų ryšius ir išdėstymą, be to, skirtingų spalvų linijos ekrane įgyja braižyti skirtingų storių linijas popieriuje plunksniniais braižytuvais vienu pasirinkto rašiklio brūkštelėjimu. Įrašyti į diską brėžiniai ar jų fragmentai gali būti įkelti į einamąjį brėžinį ir po to AutoCAD apdorojami, kaip vientisi elementai, arba vadinamieji blokai (bloku taip pat vadinamas specialus struktūrinis brėžinio elementas, sugrupuotas iš atskirų primityvų turintis unikalų vardą bei atributus. Toks elementas yra saugomas bendroje brėžinio duomenų bazėje ir tampa matomas ekrane, iškvietus jį įkėlimo komanda (INSERT.).Esant reikalui įterptieji brėžiniai bet kada gali būti išskaidyti į atskirus primityvūs, kurie savo ruožtu, gali būti redaguojami ir pergrupuojami. Bet kurios įtarptųjų elementų transformacijos neturi jokios įtakos originalui, iš kurio jie buvo paimti. Antra vertus, bet kuris primityvų rinkinys gali būti suformuotas į atskirą bloką ir įrašytas į to paties brėžinio duomenis arba į atskirą bylą. Brėžinio dalis galima išdėstyti atskiruose sluoksniuose, kurių skaičius brėžinyje neribojamas. Kiekvienam sluoksniui pasirinktinai priskiriamas koks nors linijos tipas ir jos spalva. AutoCAD sluoksniai- tai lyg plonytės skaidrės, sudėtos viena ant kitos, kurias galima išjungti (off), arba užšaldyti (freeze) ir įjungti (on), arba atšaldyti (thaw), iškvietus jų sąrašą. Vizualiai panaikinti sluoksniai nematomi ekrane ir neperduodami braižikliu, todėl, naudojantis sluoksnių valdymu, didelį kompleksinį brėžinį kur kas patogiau peržiūrėti ir nubraižyti dalimis. Taip pat galima išjungti sluoksnį kuriame yra informacija apie taškus kurie yra pažymėti ir aprašyti EXEL programoje ir importuoti iš jos o tai įgalina pagreitinti planų sukūrimą. Duomenys į ekraną įvedami vykdant užduotis From point: ir To point: (iš taško ir į tašką) reikia atlikti nurodant pele darbo ekrane tašką arba įvedant klaviatūra to taško koordinates. Nurodžius taško ir paspaudus , tai bus suprasta kaip atsisakymas įvedinėti taškų koordinates ir pasirinktos komandos darbas bus nutrauktas. Paspaudus du kartus vėl bus atnaujinta buvusioji funkcija. Pagrindiniai primityvai: • ATKARPA Tiesės atkarpa, nulinio storio tiesi brėžinio linija. Command: LINE

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 6298 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
23 psl., (6298 ž.)
Darbo duomenys
  • Geodezijos kursinis darbas
  • 23 psl., (6298 ž.)
  • Word failas 341 KB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį kursinį darbą

www.nemoku.lt Kiti darbai

Plungės rajono analizė

Plungės rajono analizė Geodezija Peržiūrėti darbą

Teodolito tikrinimas

Teodolito tikrinimas Geodezija Peržiūrėti darbą

Duotojo ploto niveliavimas ir pasvirusios aikštelės projektavimas

Duotojo ploto niveliavimas ir pasvirusios aikštelės projektavimas Geodezija Peržiūrėti darbą

Technologiniai geodezinių ir žemės sklypų matavimo organizavimo ypatumai

Technologiniai geodezinių ir žemės sklypų matavimo organizavimo ypatumai Geodezija Peržiūrėti darbą

Topografinė nuotrauka

Topografinė nuotrauka Geodezija Peržiūrėti darbą

Geodezijos teorija

Geodezijos teorija Geodezija Peržiūrėti darbą

Vandens ruoša miesto geriamajam vandeniui

Vandens ruoša miesto geriamajam vandeniui Geodezija Peržiūrėti darbą

Sklypo kerčių koordinačių nustatymas bei linijų ilgių radimas

Sklypo kerčių koordinačių nustatymas bei linijų ilgių radimas Geodezija Peržiūrėti darbą

Žemės paviršiaus plotų niveliavimas

Žemės paviršiaus plotų niveliavimas Geodezija Peržiūrėti darbą

Koordinačių sistemos ir žemėlapių projekcijos

Koordinačių sistemos ir žemėlapių projekcijos Geodezija Peržiūrėti darbą

Trasos išilginio ir skersinio profilio sudarymas

Trasos išilginio ir skersinio profilio sudarymas Geodezija Peržiūrėti darbą

Vienadažniai GPS prietaisai

Vienadažniai GPS prietaisai Geodezija Peržiūrėti darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt