Inžinerinės geodezijos egzamino preliminarūs klausimai - temos

Inžinerinės geodezijos egzamino preliminarūs klausimai - temos 1. Kas yra geoidas? Žemės figūra, kurią sudarytų pratęstas per žemynus Pasaulinio vandenyno ramaus vandens lygio paviršius. 2. Kas yra elipsoidas? Paviršius, gaunamas, sukant ↗ elipsę (1) apie vieną jos ašių arba rutulio paviršių ištempiant bet kurios plokštumos, einančios per sukimosi ašį, atžvilgiu. 3. Kas yra referencinis (orientuotas) elipsoidas? Referencinio elipsoido parametrai skaičiuojami taip, kad vienos ar kelių valstybių teritorijose tokio elipsoido paviršiaus nuokrypiai nuo geoido būtų kuo mažesni. Pasirinktą elipsoidą svarbu teisingai orientuoti, t.y. padaryti taip, kad geoido ir elipsoido centrai pusiaujo plokštumos, sukimosi ašys ir tūriai sutaptų, jo paviršius būtų kuo mažiau nutolęs nuo geoido paviršiaus. Toks orientuotas elipsoidas, taikomas geodezinėms koordinatėms nustatyti, vadinamas referenciniu elipsoidu. 4. Kas yra ekvatorius? Pusiaujas (ekvatorius) – įsivaizduojama linija, esanti vienodu atstumu nuo Žemės ašigalių. Pusiaujas Žemę dalija į šiaurės pusrutulį ir pietų pusrutulį.  5. Kas yra Grinvičo dienovidinis? Grinvičo dienovidinis kerta Europoje Grinvičo karališkosios observatorijos didįjį žiūroną. Bronzinės juostos atkarpa, nutiesta per dienovidinį, skiria Žemę į du pusrutulius (yra rytų ir vakarų astronominė ilguma). Šis dienovidinis 1884 m. pripažintas nuliniu astronominei ilgumai atskaityti. 6. Kas yra geografinė platuma? Tai Žemės paviršiaus taško nuotolis nuo pusiaujo, išreikštas laipsniais. Nuotolis nuo pusiaujo (0°) iki 90° į šiaurę vadinamas šiaurės platuma, o nuo pusiaujo iki 90° į pietus – pietų platuma. 7. Kas yra geografinė ilguma? Tai Žemės paviršiaus taško nuotolis nuo pradinio dienovidinio, išreikštas laipsniais. Nuotolis nuo 0° (pradinio dienovidinio) iki 180° į vakarus vadinamas vakarų ilguma, o nuo 0° iki 180° į rytus – rytų ilguma. 8. Kas yra astronominės taško koordinatės, kokios jos yra? Astronominės koordinatės - astronominė platuma, astronominė ilguma ir ortometrinis aukštis. Šioje sistemoje dvi koordinačių plokštumos - viena statmena Žemės sukimosi ašiai, o kita statmena šiai. Pastaroji pravesta per Žemės sukimosi ašį bei pradinį astronominį Grinvičo dienovidinį, eiantį per pradinio taško vertikalę (sunkio linijos kryptimi). Koordinačių pradžios tašku laikomas Grinvičo dienovidinio ir pusiaujo plokštumos sankirtos taškas. Astronominė platuma φ yra kampas, kurį sudaro per tašką einanti vertikalė (statmuo geoidui) su pusiaujo plokštuma. Astronominė ilguma λ - dvisienis kampas, kurį sudaro Grinvičo ir taško dienovidinių plokštumos. Ortometrinis aukštis - taško atstumas svambalo linijos kryptimi iki geoido paviršiaus (jūros lygio). Astronominėmis koordinatėmis nusakoma taško padėtis Žemės (geoido) paviršiuje. Šios koordinatės nustatomos atliekant astronominius matavimus. 9. Kas yra geodezinės taško koordinatės, kokios jos yra? Pakeitus geoidą elipsoidu, vietoje astronominių koordinačių taikomos elipsoidinės (grodezinės) koordinatės. Tai geodezinė platuma, geodezinė ilguma ir geodezinis (elipsoidinis) aukštis. Geodezinė platuma B yra kampas, kurį sudaro per elipsoido paviršiaus tašką einanti normalė (statmuo elipsoidui) su pusiaujo plokštuma. Geodezinė ilguma L - dvisienis kampas, kurį sudaro Grinvičo ir taško dienovidinių plokštumos, einančios per elipsoido paviršiaus normales. Elipsoidinis aukštis He - taško aukštis virš pasirinktojo elipsoido. Geodezinės koordinatės skaičiuojamos ant Žemės paviršiaus atliekant matavimus. Kadangi elipsoidas nevisiškai sutampa su geoidu, tai ir geodezinės (elipsoidinės) koordinatės nuo astronominių skiriasi keletu kampo sekundžių, arba iki 90 metrų. Geodezinėms koordinatėms nusakoma taško padėtis elipsoido paviršiuje. 10. Kas yra kartografinė projekcija? Kokios ir pagal ką išskiriamos kartografinės projekcijos? Norint plokštumoje pavaizduoti kuo mažiau deformuotą sferinį Žemės paviršių, taikomos įvairios kartografinės projekcijos. Lygiakampės projekcijos - kartografinės projekcijos, kuriose maži žemėlapyje pavaizduoti kontūrai yra panašūs į atitinkamus kontūrus vietovėje, t.y. neiškreipiami figūrų kampai. Kūginė projekcija– projekcija gaunama rutulio arba elipsoido (žemės paviršiaus) paviršių projektuojant į kūgio paviršių. Lygiaplotė (ekvivalentinė) kūginė projekcija - ji teisingai (proporcingai) pateikia plotų didumą, bet iškreipia formas ir kampus. Paprastai naudojama mažiems regionams arba šalims, bedriekiančioms vakarų–rytų kryptimi, tačiau netinka žemynams atvaizduoti. Laisvoji kūginė projekcija - iškraipo ir kampus, ir plotus, ir linijų ilgius, bet mažiau nei kitos kartografinės projekcijos. Lygiatarpė kūginė projekcija - ji neiškreipia linijų ilgių tam tikromis (pagrindinėmis) kryptimis (pav., išilgai kai kurių lygiagrečių arba dienovidinių). Cilindrinė projekcija - projekcija gaunama rutulio arba elipsoido paviršių projektuojant į cilindro paviršių. Cilindras gali liesti arba kirsti rutulio (elipsoido) paviršių. Dienovidiniai (meridianai) ir lygiagretės (paralelės) šioje projekcijoje yra tarpusavyje statmenos tiesės. Šioje projekcijoje iškraipymai didėja, tolstant nuo Pusiaujo (ekvatoriaus) link polių. Skersinė Merkatoriaus projekcija - cilindrinė projekcija, primenanti Merkatoriaus projekcijas, tačiau čia cilindras yra pakreiptas, kad sutaptų su regiono plokštuma, ir nesilaikoma nei šiaurės–pietų, nei rytų–vakarų ašies. Azimutinė projekcija - projekcija gaunama rutulio arba elipsoido paviršių projektuojant į lietimosi arba kirtimosi plokštumą. Pseudokūginė projekcija - lygiagretės (paralelės) – koncentrinių apskritimų spinduliai, dienovidiniai (meridianai) – kreivės, simetriškai išsidėsčiusios centrinio ašinio Dienovidinio (meridiano) atžvilgiu. Pseudocilindrinės projekcijos - lygiagretės (paralelės) – tiesės, statmenos ašiniam dienovidiniui (meridianui), kiti dienovidiniai (meridianai) – kreivės, kurios simetriškai išsidėsčiusios ašinio dienovidinio (meridiano) atžvilgiu. Šios projekcijos turi dvi ašines linijas – pusiaują (ekvatorių) ir normalinio tinklelio ašinį dienovidinį (meridianą). Daugiakūgė projekcija - šiose projekcijose paralelės – ekscentrinių apskritimų lankai. Ašinis dienovidinis (meridianas) bus tiesė, ant kurios išsidėstę lygiagrečių (paralelių) centrai. Dienovidiniai (meridianai) – kreivės, simetriškos ašiniam linijiniam dienovidiniui (meridianui) ir pusiaujui (ekvatoriui). Projekcija gaunama, pernešant rutulio paviršių ant šoninių paviršių kelių kūgių, kurie liečia lygiagretes (paraleles) arba kerta rutulį pasirinktose lygiagretėse (paralelėse). Ant kiekvieno kūgio paviršiaus pernešama nedidelė rutulio paviršiaus juosta. Paskui kūgio paviršius perpjaunamas išilgai sudaromosios ir išskleidžiamas plokštumoje. Suklijavus juostas, gaunama daugiakūgė projekcija. Plačiai naudojamos, sudarant pasaulio žemėlapį. Pseudoazimutinė projekcija - normalinio tinklo lygiagretės (paralelės) – koncentriniai apskritimai. Dienovidiniai (meridianai) – kreivės, išskyrus dviejų tarpusavyje statmenų Dienovidinių (meridianų), kurie yra simetrijos ašys.  Daugiakampė projekcija - projekcijos gaunamos, projektuojant rutulį (elipsoidą) į daugiakampio lietimosi arba kirtimosi paviršių. Dažniausiai kiekvienas šonas sudaro lygiašonę projekciją, nors galimi ir kiti variantai. Čamberlino trimetrinė projekcija - Ją naudoja Nacionalinė geografijos draugija daugumos žemynų žemėlapiams sudaryti. Tai trijų vienodai nutolusių taškų projekcija, kuria siekiama išlaikyti atstumą tarp trijų koordinačių taškų bet kurio kito taško atžvilgiu. 11. Kas yra kartografinis tinklelis? Tinklelio tipai? Dienovidinių ir lygiagrečių tinklas. 12. Kokia koordinačių sistema šiuo metu naudojama Lietuvoje (žemėlapiuose)? Apibūdinkite ją. Kadangi Lietuva yra šiauriniame Žemės pusrutulyje, visų taškų x reikšmės yra teigiamosios, pietų pusrutulio - neigiamosios. Kad ir y reikšmės būtų teigiamosios, susitarta prie kiekvienos y reikšmės pridėti 500 kilometrų, kitaip taškų, esančių į vakarus nuo zonos ašinio dienovidinio, y reikšmės būtų neigiamosios. Norint žinoti, kurioje zonoje yra taškas, prieš ordinatės reikšmę rašomas zonos numeris. Taigi jeigu taškas yra 4 zonoje 55,671 km į rytus nuo zonos ašinio dienovidinio, jo koordinatė y rašoma taip: 4 555,671 km, o jei taškas 32,735 km į vakarus nuo zonos ašinio dienovidinio, koordinatė y būtų 4 467,265 km (-32,735+500). 13. Kas yra azimutas? Azimutas yra kampas tarp dienovidinio šiaurinio galo ir linijos. Jis matuojamas laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi ir gali būti lygus nuo 0o iki 360o . 14. Kas yra dienovidinių artėjimo kampas? Dienovidinis - tai didysis Žemės apskritimas, kurio plokštuma eina per Žemės arba elipsoido sukimosi ašį ir pasirinktą tašką. Dienovidinių artėjimo kampas - kampas tarp dviejų taškų dienovidinių bei tarp tikrojo (geografinio) ir ašinio dienovidinių. Kampo dydis priklauso nuo taško geografinės platumos ir atstumo tarp taškų. 15. Kas yra direkcinis kampas? Direkcinis kampas α yra horizontalusis kampas tarp ašinio dienovidinio arba su juo lygiagrečios linijos (x ašies) šiaurinio galo ir krypties. Jis matuojamas laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi. 16. Kas yra rumbas? Rumbas r - kampas, skaičiuojamas nuo artimesnio ašinio dienovidinio arba su juo lygiagrečios tiesės (x ašies) galo iki linijos. Jis gali būti nuo 0o iki 90o ir turi pavadinimą. 17. Kas yra magnetinis dienovidinis? Magnetinis dienovidinis - magnetinio lauko stiprio linijos projekcija Žemėje. 18. Kas yra magnetinė deklinacija? Kampas tarp magnetinių ir geografinių dienovidinių - magnetinė deklinacija. 19. Kas yra planas (kuo jis skiriasi nuo žemėlapio)? Sumažintas ir vietovę atitinkantis horizontaliosios projekcijos vaizdas plokštumoje. Visame plano plote mastelis išlaikomas toks pat - į Žemės kreivumą neatsižvelgiama. 20. Kas yra žemėlapis (kuo jis skiriasi nuo plano)? Sumažintas ir apibendrintas Žemės paviršiaus ir ant jo esančių objektų vaizdas plokštumoje, gautas atsižvelgiant į Žemės sferoidiškumą ir žymint sutartiniais topografiniais ženklais. 21. Kokių tipų masteliai būna žemėlapiuose? Kuo jie skiriasi? Skaitmeninis mastelis - tai trupmena, kurios skaitiklis vienetas, o vardiklyje - skaičius, rodantis, kiek kartų visi horizontalieji atstumai žemėlapyje yra mažesni už atstumus vietovėje. Grafinis mastelis: • Linijinis mastelis - taikomas nelabai tiksliems atkarpų ilgių plane matavimams. • Skersinis mastelis - taikomas tikslesniems matavimams plane. 22. Žemėlapyje išmatuotas atstumas tarp taškų lygus 10,5 cm. Žemėlapio mastelis 1/50 000. Koks atstumas bus vietovėje? 23. Kas yra sutartiniai ženklai? Kaip jie skirstomi? Vietovės kontūrai, objektai ir reljefas planuose bei žemėlapiuose vaizduojami sutartiniais ženklais. Sutartiniai ženklai skirstomi į mastelinius arba kontūrinius, linijinius, nemastelinius ir aiškinamuosius. 24. Kontūriniai sutartiniai ženklai – kas tai? Kas jais vaizduojama? Kontūriniais ženklais vaizduojami miškai, krūmai pievos ir kt. Kartais kaip sutartiniai ženklai naudojamos spalvos: vanduo dažomas mėlynai, miškai - žaliai, plentai - raudonai ir kt. 25. Nemasteliniai sutartiniai ženklai – kas tai? Kas jais vaizduojama? Nemasteliniai ženklais žymimi objektai, kurių kontūrai maži ir pavaizduoti jų plano masteliu negalima, pavyzdžiui, pavieniai medžiai, kelrodžiai, paminklai ir kt. 26. Aiškinamieji sutartiniai ženklai – kas tai? Kas jais vaizduojama? Aiškinamieji ženklai teikia papildomą informaciją apie masteliniais ar nemasteliniais ženklais pavaizduotus objektus. Pavyzdžiui, kalnų viršūnių aukščiai, upių ir ežerų vandens horizontai, vietovių pavadinimai ir kt. 27. Kaip vaizduojamas reljefas žemėlapiuose ir planuose? Reljefas vaizduojamas vienodo aukščio taškus jungiančiomis kreivėmis - horizontalėmis. 28. Kokio mastelio žemėlapio nomenklatūra pateikta: 39/45-10 1:2000 29. Kokio mastelio žemėlapio nomenklatūra pateikta: 39/45-010 1:1000 30. Kas yra uždaras teodolitinis ėjimas? Ėjimas, kuris baigiasi tuo pačiu tašku, kuriuo ir prasideda. 31. Kas yra ištęstas teodolitinis ėjimas? Jeigu ėjimas jungia du uždarojo teodolitinio ėjimo negretinai esančius taškus ar uždarojo ėjimo tašką su geodezinio pagrindo punktais, ar du geodezinio taško punktus, ėjimas ištęstas. 32. Kas yra kampų nesąryšis? Vietovėje matuojant kampus neišvengiama paklaidų, faktinė kampų suma skiriasi nuo teorinės. Šis skirtumas vadinamas kampų nesąryšiu. 33. Kas yra išmatuotų kampų pataisa (teodolitinio ėjimo skaičiavimuose)? Jei gautasis nesąryšis yra mažesnis už leistinąjį arba jam lygus, išdėstomas su priešingu ženklu po lygiai kiekvienam kampui tokiu tikslumu, kuriuo matuoti kampai. Kampo pataisa skaičiuojama formule: vβ=-fβ/n 34. Kas yra tiesioginis geodezinis uždavinys? Kas ir kaip skaičiuojama? Kai žinomos vieno taško koordinatės, linijos ilgis tarp šio taško ir kito taško bei šiuos taškus jungiančios linijos orientavimo kampas, kito taško koordinatės apskaičiuojamos sprendžiant tiesioginį geodezinį uždavinį. (136-138psl.) 35. Kas yra atvirkštinis geodezinis uždavinys? Kas ir kaip skaičiuojama? Kai žinomos dviejų taškų koordinatės, ir reikia rasti linijos tarp šių taškų ilgį bei jos direkcinį kampą. (143psl.) 36. Kampų matavimo principas. Vietovės taškų erdvinei padėčiai nustatyti matuojami kampai. Horizontalieji kampai nusako taškų planinę padėtį, vertikalieji - aukščių skirtumus tarp taškų. Matuojant horizontalųjį kampą jo viršūnėje centruojamas ir gulsčiuojamas skritulys su padalomis. Toks skritulys yra įtaisytas geodeziniame prietaise teodolite. Paeiliui nuvizavus (tiksliai nutaikius) į taškus A ir B, skritulyje atskaitomos atskaitos a1 ir a2 . Šių atskaitų skirtumas ir yra horizontalusis kampas β. Vertikalusis kampas matuojamas vertikaliojoje plokštumoje. Jis gali būti teigiamasis ir neigiamasis. Tai kampas tarp kampo kraštinės ir jos projekcijos horizontaliojoje plokštumoje. Vertikalus kampas visada atskaitomas nuo horizontaliosios plokštumos. Jis gali būti nuo -90o iki +90o . 37. Kokios bus teodolitų atskaitos limbuose: 38. . Kaip atliekamas teodolito paruošimas darbui.(centravimas, gulsčiavimas)? Gulsčiuojama taip: horizontaliojo skritulio gulsčiukas pastatomas lygiagrečiai su įsivaizduojama linija, einančia per du kėlimo sraigtus, gulsčiuko burbulėlis, sukant šiuos sraigtus į priešingas puses, išplukdomas į ampulės vidurį ir trečiuoju kėlimo sraigtu burbulėlis nustatomas ties nuliniu tašku. Centruojant optiniu svambalu, taško, virš kurio centruojamas prietaisas, vaizdas teodolito kelmelio kėlimo sraigtais sutapdinamas su optinio svambalo (centryro) centru - koncentrinių apskritimų centru. 39. Kaip atliekamas teodolito geometrinių sąlygų tikrinimas? • Horizontaliojo skritulio cilindrinio gulsčiuko ašis turi būti statmena vertikaliajai teodolito sukimosi ašiai (teodolitas apytikriai gulsčiuojamas). • Vertikalusis siūlelių tinklelio siūlelis turi būti statmenas žiūrono sukimosi ašiai (vizuojama į ryškų vietovės tašką taip, kad jo vaizdas matytųsi ant vertikaliojo siūlelio). • Žiūrono vizavimo ašis turi būti statmena horizontaliajai sukimosi ašiai (teodolitas tiksliai gulsčiuojamas, vizuojama į ryškų tašką, ir horizontaliajame limbe atskaitoma atskaita a1 ). • Žiūrono sukimosi ašis turi būti statmena teodolito vertikaliajai sukimosi ašiai (teodolitas atidžiai gulsčiuojamas, ir vizuojama į aukštai esantį tašką). 40. Kaip atliekamas horizontaliųjų kampų matavimas (ruožtų, krypčių budais)? Ruožtų būdas taikomas tada, kai reikia išmatuoti pavienį kampą, t.y. kai kampo viršūnėje susikerta tik dvi kryptys. (76psl.) Kampo matavimas ruožtu būdu. Matavimo tvarka tokia: I pusruožtis (SD- skritulys dešinėje arba SK-skritulys kairėje): 1) Vizuojame į dešinį tašką 1 ir horizontaliame limbe atskaitoma ad. 2) Atpalaidavus alidadę, vizuojame į kairįjį tašką  3) limbe atskaitoma atskaita ak. II pusruožtis (SK arba SD): 1) Limbas pasukamas 1-2 kampu, kad pasikeistų krypčių atskaitos. 2) Žiūronas verčiamas per zenitą ir kartojami pirmojo pusruožčio veiksmai. Atskaitos surašomos į žurnalą. Žurnale skaičiuojamos kampo reikšmės iš pirmojo ir antrojo pusruožčių atskaitų:  = ad -ak. Jei ad 1’-2’, ji reguliuojama keičiant gulsčiuko padėtį. Vertikalių kampų matavimo tikslumas labai priklauso nuo teodolito bei matavimo proceso paklaidų ir atmosferos sąlygų. Vertikalių kampų matavimo tikslumas 1,5-2 kartus mažesnis negu horizontaliųjų kampų. 42. Kokie yra niveliavimo metodai? Geometrinis, trigonometrinis, hidrostatinis, barometrinis, mechaninis, stereofotografinis. 43. Kokia yra geometrinio niveliavimo esmė? Geometrinis niveliavimas– tai vienas iš tiksliausių ir statybinėje praktikoje labiausiai paplitusių niveliavimo būdų. Jis pagrįstas horizontalaus spindulio projektavimu į matuokles, pastatytas niveliavimo taškuose. Pagal nivelyro padėtį niveliuojamų taškų atžvilgiu yra du geometrinio niveliavimo būdai: niveliavimas iš vidurio ir niveliavimas pirmyn. 44. Kaip atliekamas nivelyro tikrinimas ir reguliavimas? Nivelyro su elevatiniu sraigtu tikrinimas: 1) Sferinio gulsčiuko ašis turi būti lygiagreti nivelyro sukimosi ašiai. Statome sferinį gulsčiuką tarp dviejų keliamųjų rinčių, burbuliuką išplukdome į vidurį sukant abi rintis. Apsukame 180º kampu. Jei nukrypo daugiau nei per vieną padalą (2mm), taisome. 2) Vidurinis horizontalus siūlelis turi būti statmenas nivelyro sukimosi ašiai. Pastatome nivelyrą, 20-30m atstumu nuo jo ant sienos pažymimas taškas, gulintis ant horizontalaus siūlelio jo pakraštyje. Nivelyrą palengva sukame topografinė nuotrauka. Sukimosi taškas turi likti ant horizontalaus siūlelio. Jei nelieka (skiriasi >1mm), padėtis taisoma sukant siūlelio sankryžos pataisos rintis. 3) Topografinė nuotrauka cilindrinio gulsčiuko ašis turi būti lygiagreti žiūrono vizavimo ašiai. Tai pagrindinė sąlyga. Ji tikrinama dviem niveliavimais; iš galo ir vidurio. Vietovėje atmatuojame 80-100m atstumą, viduryje statom nivelyrą. Po to nivelyras pernešamas į galą arčiau vienos matuoklės. Atskaita a nuo išskaičiuotos turi skirtis ne daugiau kaip 4 mm. 45. Kokios yra niveliavimo matuoklės? Niveliavimo matuoklės dažniausiai esti medinės, 8-10 cm pločio ir 2-2,5 cm storio, dažniausiai 3 m ilgio - sulenkiamosios arba ištraukiamosios. Gali būti plastikinių arba aliuminių. Techniniam niveliavimui plačiausiai naudojamos matuoklės su centimetrinėmis padalomis. Viena matuoklės pusė sudalyta juodomis padalomis, kita - raudonomis. Pirmosios penkios decimetro padalos sujungtos į vieną E raidės pavidalo padalą. 46. Kokia atskaita matuoklėse? Koks bus atstumas iki matuoklės? 47. Kokie yra linijų ilgių matavimo būdai (tiesioginis ir netiesioginis)? Matuojant tiesioginiu metodu matavimo priemonė dedama linijoje tarp taškų, tarp kurių yra geras matomumas, ir linijoje nėra kliūčių. Nustatant atstumą netiesioginių metodu, matuojamas vienas iš parametrų (kampas, bazė - trumpiausias pastovusis atstumas, kiti fizikiniai dydžiai), ir tada pagal išmatuotus dydžius skaičiuojamas atstumas. 48. Kaip atliekamas atstumo matavimas juosta ir rulete? Atstumas matuojamas ruletės juostą nuosekliai atidedant matuojamojoje atkarpoje. Juostos galai fiksuojami plieniniais smaigeliais, arba atmatavus įbrėžiami brūkšniai. Linijos matuojamos du kartus priešingomis kryptimis, skaičiuojamas jų skirtumas. Nedidelio tikslumo matavimams (kelių, kitų statinių trasoms matuoti, taškams vietovėje ženklinti (piketuoti) ir pan.) naudojamas matavimo ratas. 49. Kaip atliekamas juosta ar rulete matuotų linijų galutinių ilgių skaičiavimas (pataisos į išmatuotą atstumą)? Ruletės komparavimo pataisa: S=S0 + ΔSk Temperatūrinė pataisa: ΔSt =αS0(t-t0) 50. Kaip atliekamas atstumo matavimas optiniu (siūliniu) tolimačiu? (92-94psl.) 51. Kaip atliekamas atstumo matavimas elektroniniais prietaisais? Elektroninio tolimačio komplektas susideda iš tolimačio ir reflektoriaus. Tolimatį sudaro siųstuvas ir imtuvas. Siųstuvu elektromagnetinės energijos srautas nukreipiamas reflektoriaus link. Dalis energijos, atsispindėjusi nuo reflektoriaus, grįžta į imtuvą. Nustatoma elektromagnetinių virpesių sklidimo nuo tolimačio iki reflektoriaus ir atgal trukmė. Žinant elektromagnetinių virpesių sklidimo greitį ir laiką, galima rasti atstumą. 52. Kaip atliekamas linijos nužymėjimas (kai yra matomumas tarp taškų, matuojant per kliūtis)? 53. Kokie yra geodezinių ir kadastrinių matavimų atramos tinklai? 54. Kaip atliekami matavimai trianguliacijos metode? Trianguliacijos metodas yra patikslintas kampinės sankirtos metodas. Taškas P nužymimas kampine sankirta. Tada matuojami visi susidariusio trikampio vidaus kampai, ir skaičiuojamos nužymėto taško koordinatės. 55. Kaip atliekami matavimai trilateracijos metode? 56. Kaip atliekami matavimai poligonometrijos metode? Poligonometrinis metodas taikomas tuo atveju, kai tarp taškų A ir B reikia įterpti keletą taškų. Visų šių taškų koordinatės žinomos. 57. Kokie būna poligonometrijos ėjimai? 58. Kaip veikia globalinės padėties nustatymo sistema? Globalinė padėties nustatymo sistema (GPS) leidžia sužinoti objekto geografines koordinates bet kurioje pasaulio vietoje. Šią sistemą sudaro kosminiai Žemės palydovai ir specialūs imtuvai. GPS imtuvas padeda orientuotis, planuoti ir apskaičiuoti maršrutą tarp pasirinktų taškų, keliaujant rodo judėjimo kryptį. 59. Kokie išskiriami topografinės nuotraukos geodeziniai pagrindai? Topografinių nuotraukų geodezinis pagrindas yra sutankintas geodezinis tinklas, būtinas topografinei nuotraukai atlikti. 60. Kas yra teodolitinis ėjimas? Teodolitinis ėjimas yra nuolatiniais ar laikinaisiais ženklais vietovėje nužymėta laužtė ar uždarasis daugiakampis. 61. Kokie yra plotų nustatymo metodai? Plotų niveliavimas. 62. Kokie yra Žemės darbų tūrių skaičiavimo metodai? Žemės darbų tūrių skaičiavimas pagal aukščius (hd=Hpr-Hž). Žemės darbų tūrių skaičiavimas pagal horizontales. 63. Kokios yra planų sudarymo technologijos? Pagrindinis didelių teritorijų nuotraukos gavimo būdas yra aerofotonuotrauka. Nedidelių plotų topografiniams planams sudaryti naudojama antžeminės nuotraukos - teodolitinė, tacheometrinė ir fototeodolitinė bei taikomas plotų niveliavimas. 64. Kas yra horizontalioji (teodolitinė) nuotrauka? Vietovės kontūrinis planas (reljefas tokiame plane nevaizduojamas). 65. Kokie yra horizontaliosios nuotraukos sudarymo etapai? 66. Kokie yra situacijos nuotraukos būdai? Situacijos nuotrauka daroma statmenų, poliniu arba užkirčių metodais. 67. Kokie geodeziniai darbai atliekami statybos eigoje? • Statybinės daubos nužymėjimas (nužymimos jo svarbiausios ir pagrindinės ašys). • Detalusis pamatų nužymėjimas (iškasus pamatų duobę vėl pažymimas statinio kontūras, perkeliamos pagrindinės ašys). • Ašių nužymėjimas nuliniame horizonte ir jų perkėlimas į kitus montavimo horizontus. 68. Kokia tvarka atliekami statinio nužymėjimo darbai? • sudaromas nužymėjimo geodezinis pagrindas • nužymimos ir įtvirtinamos svarbiausios ar pagrindinės statinio ašys • pastatomi aptvarai ir ant jų perkeliamos ašys • pažymimas nulinis horizontas ir pagrindinių taškų aukščiai • nužymimi pavieniai statinio elementai • atliekami geodeziniai darbai statinio montavimo metu, daroma aukščių nuotrauka • atliekama baigto objekto kontrolinė nuotrauka. 69. Koks būna nužymėjimo geodezinis pagrindas? Nužymėjimo geodezinis pagrindas esti planinis (planimetrinis) ir aukščių. Planinį pagrindą atstoja netoliese esantys GPS punktai, trienguliacijos, trilateracijos ar statybinio tinklo taškai. Galima naudotis poligonometrinių arba teodolitinių ėjimo taškais. 70. Kaip sudaromas statybinis tinklas? Tinklo sudarymo etapai: • projektavimas • punktų vietų nužymėjimas lauke • tinklo išmatavimas. tinklo taškų stačiakampių koordinačių apskaičiavimas • ištaisius galutinis tinklo punktų fiksavimas. 71. Kokie reikalavimai taikomi aukštesnės eilės niveliacijos reperiams (kontroliniams)? Jie statomi toliau nuo statybvietės, turi būti ne arčiau kaip 10 h (h-pamatų duobės gylis) atstumu. Jie statomi grupėmis ir įgilinamii tiek, kad ženklo apačia būtų maždaug 0,7 m žemiau didžiausio įšalo lygio. 72. Kokie reikalavimai taikomi žemesnės eilės reperiams (darbo reperia)? Įrengiami netoli statinio taip, kad vienąkart pastačius nivelyrą būtų galima perduoti aukščius į nužymimus taškus. Vienam statiniui turi būti keli darbo reperiai. Jie įgilinami apie 1 m arba įtvirtinami sienose. 73. Kas yra svarbiausios pastato ašys? Svarbiausios yra pastato simetrijos ašys, pagrindinės - išorinių pagrindinių sienų simetrijos ašys. 74. Kokiu būdu pernešama altitude į statinių aukštus?

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!