Geodezijos konspektas

6.1. Bendros žinios apie tacheometrinę nuotrauką.
teodolitu, turinčiu vertikalinį skritulį ir žiūroną su tolimatiniais siūleliais.
kilęs iš graikų kalbos, reiškiantis greitą matavimą. Svarbi tacheometrinės nuotraukos ypatybė ta, kad
lauke atliekami tik matavimai, o planas ir visi skaičiavimai atliekami patalpoje. Todėl yra trumpesnė
lauko darbų trukmė, kas ypač svarbu esant nepalankioms metereologinėmis sąlygoms. Tacheometrija
taikoma stambių mastelių (1:500 – 1:2 000) topografinėms nuotraukoms.
Taško padėčiai nustatyti reikia išmatuoti:
1) atstumą nuo teodolito iki vietovės taško;
2) polinkio kampą;
3) horizontalinį krypties kampą.
Svarbiausieji tacheometrinės nuotraukos technologiniai procesai yra šie:
1) vietovės apžiūrėjimas, nuotraukos pagrindo taškų ženklinimas ir nuotraukos metodikos
analizavimas;
2) nuotraukos pagrindo taškų koordinavimas ir jų altitudžių radimas;
3) situacijos ir reljefo nuotrauka;
4) plano sudarymas, braižymas ir dauginimas.
66
Situacijos ir reljefo nuotrauka daroma iš pagrindo taškų tacheometru arba teodolitu. Miestų ir
gyvenviečių, užstatytų teritorijų, svarbiausių situacijos elementų (pastatų ir kt.) nuotrauka daroma atskirai
horizontaliosios nuotraukos metodais.
Horizontaliniame teodolito limbe atskaitomi horizontaliniai krypties kampai. Jie matuojami nuo
kokios nors krypties (nuo meridiano krypties arba poligono linijos) pagal laikrodžio rodyklę iki reikiamos
linijos.
Atstumai išmatuojami toliamačiu, juosta arba rulete. Skaičiuojamos atstumų horizontalinės
projekcijos.
Kontroliniai klausimai:
1. Kada atliekama tacheometrinė nuotrauka
2. Kokiais prietaisais atliekama tacheometrinė nuotrauka
3. Kokie svarbiausi tacheometrinės nuotraukos technologiniai procesai
6.2. Tacheometrinės nuotraukos pagrindas.
Nuotraukos pagrindo taškai vietovėje žymimi laikinais matavimo ženklais. Jų koordinatės
randamos atliekant teodolitinius ėjimus arba sankirtų būdu, o altitudės – atliekant techninio niveliavimo
ėjimus. Ėjimai siejami su geodezinio atraminio pagrindo punktais bei reperiais. Papildomos stotys gali
būti koordinuotos sudarant kabančius teodolitinius ėjimus .
Tacheometrinės nuotraukos pagrindas dar sutankinamas tacheometriniais ėjimais. Tokių ėjimų
kraštinės matuojamos prietaiso toliamačiu. Ėjimo taškų altitudės randamos niveliuojant trigonometriniu
būdu. Tokie ėjimai būna neilgi. Darant 1:500 mastelio nuotrauką, tacheometrinių ėjimų ilgiai gali būti
200 m (2 kraštinės), 1:1 000 mastelio – iki 300 m (3 kraštinės), o 1:2 000 mastelio – iki 600 m
(5 kraštinės). Tacheometriniai ėjimai remiasi į teodolitinių ėjimų taškus ir kraštines.
Leistini tokie tacheometrinių ėjimų nesąryšiai:
Kampų
f  1′ n, ( 50 )
absoliutinis linijinis
fs ≤
P
400 ( 51 )
aukščių
fh   0,04S nt ( 52 ),
67
čia n...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!