Geodezijos skaičiavimai

Geodezija –moxl apie žemės matavimą. Užsiima ž formos ir dydžio mat. paralelė. a- didžioji pusašė meridianas. b-mažoji pusašė 1. Koordinačių sistemos 1) Astronominės. -ilguma, -platuma 2) Geodezinės. L-ilguma, B-platuma. 3) Stačiakampės (Š) X Zonos Ašinis meridianas 2. Aukščių sistemos Aukšč skč nuo nulinio pavirš. Absoliutinis nulinis pav –pasaul vandenyno pav –lygio pavirš. H –altitudė (aukštis). *Baltijos aukščių sist. (LT, Europoj). Absoliut aukštis –tšk aukštis nuo lygio pav vertikalės kryptim. Aukščiai g.b.: ortometriniai, normaliniai, dinaminiai (prikl nuo pasirenkamos sunkio jėgos reikšmės) 3. Gauso-Kriugerio koord sist. Ž rutulys patalpintas į cilindrą, ištiesiama į plokštumą. Patogumai: tško padėtį g. apibūd ir ilguma, ir platuma, ir stačiakamp koord X,Y. Zona – kiekv ruožtelis. G-K koord sistemoj +X šiaur pusrutuly, -X pietiniam. Y kiekv zonoj g.b. su + ar -. (Š) X Zonos Ašinis meridian Tšk A padėtį g. išreikšt stačiak kood x,y, apibrežt meridianu ir paralele, einančiais per A. Tai geodezinės koord. 4. Meridianai. Artėjimo kampas Meridianas –didysis Žemės apskritimas, kurio pl-a eina per Ž arba elipsoido ašį ir duotą tšk. Meridianai kertasi Ž poliuose. Vaizduojant Ž pav-ių pl-oje, meridianai yra kreivės, o Gauso- Kriugerio koord sist-oje tik 1 ašinis merid yra tiesė. Merid ner lygiagretūs. Kiekv Ž pav tšk turi meridianą, tam pačiam merid yr tik tškai su vienoda geograf ilguma. Meridianų artėjimo kampas –kamp tarp 2 tškų meridianų, t.p. tarp tikrojo ir ašinio merid krypčių.  = ∆ sin [∆ -geogr ilgumos skirtumas trp tškų] [sin - geograf platuma] 5. Orientavimo kampai ir ryšys tarp jų Orientavimo kampai: 1) Azimutai A 0-360° 2) Direkciniai α 0-360° 3) Rumbai r 0-90° Azimutas –kamp, atskaič nuo Š meridiano galo laikr.r.kr iki duotos krypties. I a) tiesioginis; b) atvirkštinis [skiriasi 180°] II a) tikrtasis; b) magnetinis Direkcinis –kamp, atskaič nuo ašinio merid Š-io galo laikr.r.kr iki duotos krypties. a) tiesioginis; b) atvirkštinis [skiriasi 180°] Rumbas –smailus kamp, atskaič nuo artimiausio merid galo (Š ar P) iki duotos krypties. Ketvirtis ° Pavad ∆x ∆y I 0-90 r = α ŠR + + II 90-180 r =180 - α PR - + III 180-270 r = α -180 PV - - IV 270-360 r =360 - α ŠV + - 6. Koordinačių skaičiavimas pl-oje Koord skčiavimas –tško koord nustatymas gretimo tško atžvilgiu kai yr žinomos tuos tšk jung linijos ilgis ir linijos orientavimo kampas. Tai -Tiesioginis geodez uždav: : XA+∆X=XB YA+∆Y=YB +- ∆XAB= SAB cos α +- ∆YAB= SAB sin α Jei sudar did terit planai, tai užd sprendžiamas elipsoido paviršiuj. Atvirkštinis geodez uždav pl-oj –užd, kai žinomos 2-jų tšk koord,o reik rast atstum trp jų ir tos linijos orientavimo kampą. ∆XAB= XB - XA ; ∆YAB= YB - YA ; tg α = ∆Y/ ∆X S = ∆Y/sin α = ∆X/cos α. 7. Planas ir žemėlapis Planas –sumaž ir panašus vietovės horizontal projekcijos vaizdas pl-oj. Laikoma, kad ž pav yra pl, taikoma Dekarto stačiak korrd sist, todėl topograf planai yr iki 20 km2. Visos kontūrų linijos mažinamos. Mąstelis –sumažinimo laipsn ar santykis trp atkarpos ilgio plane su atitinkamos atkarpos horiz projekcija vietovėj. Planai: 1) Kontūriniai (vaizd kaip išdėstyti vietovės obj pl-oj. Nėr duomenų apie atvazduotos vietov reljefą) 2) Topografiniai (kontūr planai, kur atvaizd ir reljefas) Sudarant topograf žemėl, dažn taik Gauso-Kriugerio kartografinė projekcija. Žemėlapis –sumažintas, supaprastint ž pav vaizdas pl-oj, sudarytas atsižvelgiant į Ž sferoidiškumą ir naudojant sutartin ženklus. Žemėlapiai: 1) Topografiniai 2) Politiniai-administraciniai 3) Fiziniai-geografiniai 4) Ekonominiai 5) Specialieji (augalijos, dirvožemio, jūrų) Prikl nuo mąstelio, parenkami sutart ženklai. Kuo smulkesnis M, tuo mažiau obj g. pavaizduoti. 8. MAsteliai 1) Skaitmeninis –trupmena, kurios skaitikl 1, vardiklis skč, rodantis, kiek kartų visi atstumai žemėlapy mažesni už atitink atst vietovėj (1:50 000). 2) Grafiniai : linijiniai ir skersiniai. Mastelio tixlumas “t” –atstum vietovėj, atitinkantis 0,1 mm žemėlapy. t=0,1 M (mm) M-mąstelio vardiklis. 9. LKS-94 žemėlapių nomenklatūra LT terit priimtas ašinis meridianas L=24°.X reikšmės skč nuo ekvatoriaus, Y=500 km ties ašiniu meridianu. M 1:10 000 LT terit suskaidoma eil ir stlp, statmenais ašiniam meridianui ir lygiagr aš.merid. Skaidymo žingsnis 5 km. Eil numeruojamos P-Š kryptim nuo 00 iki 99. Žymėjimas 10/10 (stlp nr / eil nr). Tokio žemėl lapas 50x50 cm M 1:5 000 Žemėl-io lapas dalin į 4 dalis. Jos žym nuo 1 iki 4. Žymėjimas 10/10-4. Lapas užimtų teritoriją 2,5x2,5 km. M 1:2 000 M 1:1 000 M 1:500 Lapas į 25 dal. Į 100 dalių Į 400 dalių Žym 10/10-25. Teritorijoj 0,5x0,5km terit 250x250 m Lapas teritorijoj apimtų 1x 1 km. 10. Reljefo vaizdavimas topografiniuose planuose ir žemėl. Reljefas -Žemės paviršiaus formų visuma. Pagr reljefo formos: kalnai, lygumos, žemum, plokščiakaln, kalvos, aukštumos, slėniai, griovos, daubos. Atvaizduot pl-oj sudėtinga,nes formos savitos,kinta laiko begy. Paviršių dažn sudaro 6 pagr reljefo formos: 1) Kalva – kūgio formos ž pav iškilimas su ryšk šlaitais. Jos pagrindas (žemiausias tšk) –papėdė. Aušč tšk –viršūnė. Aikštelės tipo kalvos viršūnė –plynaukštė. 2) Dauba – uždaros, bew apvalios formos įduba. Žemiausia vieta –dugnas. Vt, kur dauba susilygina su vietovės paviršium –daubos krantas. 3) Slėnis –siauras, pailg formos ž pav pažemėjimas, kurį iš 2 pusių riboja šlaitai, o dugnas nuo vieno iki kito galo yr su 1-os krypties nuolydžiu. 4) Kalnagūbris –ilga, 1 kryptim ištįsusių kalnų grup su aiškiais šlaitais iš abiejų pusių. Aukščiausi tškai –vandenskyra, nes nuo jų vand teka į abi puses. 5) Balnakalnis –kalnagūbrio pažemėjimas tarp 2 viršūnių. 6) Pakopa –reljefo forma (pan į laiptus) slėnio šlaite. Visų minėtų formų deriniai sudaro reljefą. Jis dažn vaizd horizontalėm (H) –linijos, jungiančios vienodo aukščio tškus. Pagr horizontalių savybės: 1) Jei vietovės nuolydis vienodas, tai ir atstumai tarp H vienodi 2) kuo didesn vietovės nuolydis,tuo mažesni tarpeliai tarp H-ių 3) H negali kirstis, liestis, šakotis. H-es kuria vanduo, vėjas, tai jas atvaizduoja be ryškių lūžių. Horizontalių laiptas “h” –vertikal atstumas tarp 2 gretimų horizontal pl-ų, kertančių reljefą. H-ių altitudės –braižomos spalvotu tušu, o skč ant H nukreipti į kalno pusę.Sveikos H br pastorintos, pusinės –punktyru. Kalnabrūkšniai dedami ant H, vandentakos ir vandenskyros linijose. Jie rodo vand tekejimo kryptį. 11. Topografinių žemėl sutartiniai ženklai Topograf žemėl-y t.b.: 1) Kraštovaizdžio elementai –krantų linijos, hidrografinis tinkl, keliai, reljef, gyvenvietės, augalijos danga 2) Matematinio pagrindo el –mastelis, koord tinklas,geodezinio pagrindo tškai. Sutartiniai ženklai naud vaizduojant vietovės elementus ir geodez bei astronominius punktus. Sutartinių ženklų 4 grupės: 1) Kontūriniai (Masteliniai). Šiais ženkl atvaizduoti obj yr panaš į originalą. Pgl juos g. nustat obj formą, dydį, vietą. 2) Linijiniai. Jais vaizd keliai, geležinkel, elekr ir telefon lin ir kt ištęstos formos vietovės obj. Pgl linijin ženklus g. nustatyt obj ilgį, vietą, bet ne visad g. spręst apie plotį. 3) Nemasteliniai. Jais žym tokie obj, kurių, pasirinktu M atvaizduot negalim. Rodo tik obj vietą. (Šuliniai, medžiai) 4) Aiškinamieji. Jais papildomi mastel ir nemastel ženklai. Tai užrašai, skaitmenys, rodantys obj pavad, aukštį, rūšį, kt (upės tekmės greit, medž aukštį,skersmenį; kelio dangos tipą). Dar prikl užrašai, pagr-ių žemėl elementų (miestų, upių, ežerų) pavadinimų. Šių užrašų didumas, forma t.p. turi prasmę. 12. Užd, sprendžiami topograf žemėlapiuose ir planuose 1) Tško geodezinių koord radimas. Per tšk A brėžiamos meridianams ir paralelėms || tiesės ab, cd. Matuoj atkarpų aA, cA, Ab, Ad ilgiai. Skč tšk geodez koord: BA = B1 + ∆B *(aA / aA+Ab) čia ∆B=B2 – B1 LA = L1 + ∆L *(cA / cA+Ad) čia ∆L=L2 – L1 Kontrolė: BA = B2 - ∆B *(bA / aA+Ab) LA = L2 - ∆L *(Ad / cA+Ad) 2) Tško stačiakampių koord radimas Tško P korrd nustatomos nubrėžus per jį linijas (ab, cd), lygiagrečias abscisių bei ordinačių ašims ir išmatavus atkarp aP, Pb ir cP, Pd. Koord nustatomos iš: xA = x1 + ( aP* ∆x/aP+Pb) M yA = y1 + ( Pc* ∆y/cP+dP) M Kontrolė: xP = x2 - ( bP* ∆x/aP+Pb) M yP = y2 - ( Pd* ∆y/cP+Pd) M [M -žemėlapio mastelio vardiklis] 3) Tškų altitudžių radimas. Sprdžnt šį užd g.b. 3 atv: a) tšk yr horizontalėj, tada tško altitudė = H-ės reikšmei b) tšk yr šlaite trp 2 H. Nustatant altitudę, per tšk A statmenai H-ėms brėž tiesė BC.Išmatuoj atkrpa AB=d ir BC.Skč altitudė: HA = H1 + h* AB/BC. Kontrolė: HA = H2 - h* AC/BC [H1;H2 –arčiausiai esnčių žemesn ir aukštesnės H-ių altitudės.] [h –horizontalių laiptas] c) Tšk yr tarp H-ių su vienod altitudėm. Tokio tšk altitudės nustatyt neįmanoma. G. tik teigti, kad ji yr didėsnė ar mažesnė už gretimų H-ių altitudes. 4) Direkcinių kampų radimas. Per duotos krypties AP pradinį tšką brėžiama tiesė, || abscisių ašiai, ir matuoj kampas tarp nubrėžtos linijos Š-io galo ir duotos krypties. 5) Azimutų radimas. Per žemėlapio P ir Š-io rėmelio tškus su vienodu geodeziniu ilgiu ir duotis krypties pradinį tšką brėžiamas meridianas. Az matuojamas matlankiu laikr.r.kr. tarp Š-io meridiano galo ir duotos krypties. 6) Linijos ilgio radimas. Išmatuotos linijos ilgis skč: D = dM [M-plano mastelio vardiklis, d-linijos ilgis plane] Vingiuotos lin ilgis nustatomas skriestuvu. Kreivė dalijama į atkarpas, kurių ilgis atitinka tiesius tarpus. Matuojamosios atkarpos ilgis = atkarpų ilgių sumai. 7) Profilio sudarymas. Profilis –sumažintas ir supaprastint vietovės vertikalaus pjūvio vaizdas. Sudarant krypties AB profilį, pop lape brėžiama tiesė ab. Joje atideda atstumai, ygūs atitinkamiem atst tarp H-ių plane. Tiesėj ab iš gautų atžymų keliami statmenys, kuriuose pasirinktu masteliu atidedamos taškų altitudės. Iškeltų statmenų galus sujungus tiesėm, gaunamas vietovės profilis. 13. Teodolitas, jo pagr dalys Teodolitu matuojami kampai vietovėje. Pagr dalys: *Limbas ir alidadė –pagr teodol horiz-liojo skritulio dalys. Limbas –horizontalus skritulys su padalom. Jame gaunama mat kampo horiz-li projekcija. Alidadė –virš limbo besisukanti skritulio dalis. Prie alidadės protvirtintos žiūrono atramos ir gulsčiukas, skirtas limbui nustatyt į horiz-ią padėtį. Vertikalioji teodolito ašis –alidadės sukimosi centro linija. *Horizontal ašis yra žiūrono atramose, prie jos pritvirtintas vertikalus skritulys ir žiūronas. Horiz-oji žiūrono sukimosi ašis –žiūrono sukimosi centro lin Teod statomas į kelmelį, kuris sraigtu tvirtinamas prie trikojo stovo; kelmel į stovo galvutę remiasi 3 kėlimo sraigtais, kuriuos sukant teodol gulsčiuojamas. Kad būtų g. teod centruot matuojamo kampo viršūnėj, apačioj kabinamas svambalas. Svambal g.b. siūlinis ar optinis. 14. Teodolito žiūronas (Ž), jo sandara, charakteristikos Ž sudaro optinė lęšių sistema, duodanti padid ir dažn apverstą vaizdą. Ž sudaro objektyvas ir okuliaras (vt, kurią prided prie akies). Objektyvą sud išgaubti ir įgaubti lęšiai. Siūlelių sankryža –stikl plokštelėj įbrėžti brūkšneliai. Siūlelių tinkelis reguliuojamas. Reikalingas, kad g. būtų vizuoti. Ž ašys: 1) Geometrinė 2) Optinė –pravedama per objktyvo ir okuliar optinius centrus 3) Vizavimo –praeina per objktvo optin centrą ir siūlelių sankyžos centrą. Ji ašis naud matuojant. Kolimacinė pl –pl, kurią brėžia vizavimo ašis sukant Ž apie horiz ašį. Charakteristikos: 1) Didinimas –santykis kampų, kuriais daikt matomas pro Ž ir plika akim. v = α /β [*] kartų. Geodez Ž didina 18*- 40*. 2) Vizavimo tixlumas –prikl nuo to, kaip siūleliai sutapdinti su stebimu tšku. Vizavimo ribinė klaida: tV = 60”/v [60” –kritinis regėjimo kamp -mažiaus kamp, kuriuo akis išskiria 2 gretimus tškus] 3) Matymo laukas –erdvės dalis, matoma pro nejudantį Ž. Jis išreiškiamas kampu β: β = 38°2 / v +Ž kokybė dar vertinama pgl vaizdo ryškumą ir šviesumą. 15. Gulsčiukai (G) G naud geodez prietaisams nustayt į horiz ar vertikalią padėtį. Rūšys: Cilindrinis, Kontaktinis, Sferinis. 1) Cilindrinis –stikl vamzdelis, išlenktas atitink spinduliu. Užpildomas neužšąlanč skysčiu (spiritu/sieros eteriu).Pripildant, skyst pakaitinamas iki +60° ir ampulė užlydoma. Auštant susidaro burbulėlis. Viršut ampulės dal sudalinta padalom kas 2 mm.Vamzdelis gam iš atpar smūgiam molibdeninio stiklo, o kad dar lb apsaugot, ji talpin į metal apvalkalą. Spindulys R 3,5 –200m. Patogiausia dirbt kai burb ilgis 0,3-0,4 vamzdelio ilgio. Vamzdelio lauko vidurinis tšk –nulinis tškas. Jei per jį pravesim horiz tiesę, ši liestinė vad gulsčiuko ašimi. Jei burb nustatytas nulinio tšk atžvilgiu simetriškai, tai ta ašis horizontali. G kokybė apibūdinama padalos verte –centrinis kampas τ burb-ui pasislinkus 1 padala, G ašis, pasistenka kampu τ. Cilind G padalos vertė 15”-60”. Padalos vertė prikl nuo ampulės kreivumo spindulio –kuo R didesn, tuo mažesnė padalos vertė, t.y. G yr tixlesnis. τ = l /R *ρ [l-padala (2mm), ρ-centr kamp radianais] 2) Sferinį –naud apytikriam prietaisų nustatymui į horiz ar vertik padėtį, nes jo tixlumas 3’-5’. Naud visuose šiuol. Geodez prietaisuose. Jų paskirtį pakeičia kompensatoriai. Normalė į ampulės paviršių tške O –sfer G ašis. 16. Atskaičiavimai teodolitų limbuose Optiniuose geodez prietaisuose naud mikroskopai: 1) Brūkšninis –naud mažo tixlumo teodolituose. Limbe atskaič pgl brūkšnį –indeksą. Dešimtosios limbo dalys atskaič iš akies. Atskaitos tixlumas t=  / 10. =10’ >> t=1’. [  -mažiaus limbo padalos vertė =10’] Šie mikroskop būna teodolituose T30. 2) Skalinis –atskaičiuojama žym tixliau. Limbo padalos dalys atskaič skalėj, kurio nubrėžta stikl plokštelėj ir kartu su limo padalom matoma pro mikroskopą. t=  / 60*10 =60’ >> t=60/600= 0.1’ Naud teodolit T5, T10, T15. 17. Teodolitų tipai LT dažn naud T, pagaminti Rusijoj. Nuo 1965 gam tik optiniai T su stiklin limbais ir optin atskaičiavimo mikroskopais. Jie klasifikuojami pgl tixlumą (T15 – 15’’ paklaida). 1963 standartu buvo nuamtyta gamint didelio tixlumo (T05, T1), tikslius (T2, T5, T10) ir techninius (T15, T20, T30) teod-us. 1986 standartu numatyta galint tokius T: T1, T2, T5 ir T30. Leistina gamint T15M, T30M. Teodolito šifre raidžių reikšmė: K –vertikal skrituly įtaisytas kompensatorius; A –žiūronas autokolimacinis; M- teodol pritaikytas markšeiderystės darbam. 18. Teodolito paruošimas matavimui 1) T centruojamas, sutapdinant vertik T ašį su vertical linija, einančia per vietovės tšką. Centruojama siūliniu ar optiniu svambalu. Centruojant, T t.b. jau apytixliai gulsčiuotas. 2) T gulsčiavimas –jo limbo pl-os pastatymas į horiz padėtį. T gulč, naudojantis horiz skritulio gulsčiuku. 3) Žiūronas nustatomas tep, kad siūleliai ir stebimasis daiktas būtų ryškūs. 19. Teodolito tikrinimas ir reguliavimas 1) Horiz skrit gulsčiuko ašis t.b. statmena vertik-jai T sukimosi ašiai ir || limbo pl-ai. 2) Siūlelių tinklelis t.b. nustatytas taip, kad vertical siūlelis būtų statmenas horiz-jai žiūrobo sukimosi ašiai. 3) Žiūrono vizavimo ašis t.b. statmena jo horiz-jai sukimosi ašiai. Kai T netenkina šios sąl, esti kolimacinė klaida. 4) Žiūrono skimosi ašis t.b. statmena teodolito vertik-jai sukimosi ašiai. 5) Optinio svimbalo vizavimo ašis turi sutapt su T sukimosi aš 6) Vertikal skritulio nulio vietos atskaitos patikrinimas 7) Gulsčiuko prie žiūrono ašis t.b. || Ž vizavimo ašiai. 20. Horiz. kampų matavimas ruožtų metodu H. kampai mat tokiais metodais: 1)ruožtų 2)kartojimų 3)krypčių 4)kombinacijų Vieno kampo matavimo ruožtą sudaro 2 pusruožčiai: Vienas pusruožtis- kampo matav,esant 1-ai vertik.skritul padėčiai (SK arba SD) I pusruožtis (SK arba SD): 1)atpalaidavus alidadės veržimo sraigtą, Žiūronu vizuojama į dešinį tšk B. Priveržus alid, mikrometriniu sraigtu vertik siūlelis tixliai sutapdinamas su gairės ar vizavimo markės viduriu. Limbe atskaič atskaita ad. 2) atpalaidavus alidadę, Ž-u viz į kairį tšk C ir atskaič ak. Skč: β1 = ad-ak *| Jei ad

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!