Šių laikų mokytojui keliami reikalavimai

 Nuolat besikeičiančioje visuomenėje, nors ir yra veikiamas įvairių aplinkos ir socialinių veiksnių, studento ir pedagogo bendravimas išlieka aktualus. Visuomenėje dominuojančios vertybės yra pagrindas komunikacijos pokyčiams tarp skirtingų asmenų grupių, šiuo atveju – studento ir pedagogo. Viena iš pagrindinių problemų ugdymo procese yra ta, kad studentų ir pedagogų vertybės skiriasi, todėl tai turi didelę įtaką ugdymo proceso efektyvumui ir studentų pasiekimams (G. Žibėnienė, 2017 m.). Siekiant didinti ugdymo proceso efektyvumą ir studentų pasiekimų rodiklius, svarbu ugdymo procesą adaptuoti atsižvelgiant į studento ir pedagogo požiūrį į visuomenės vertybes. Kiekvienas pedagogas, kuris dirba su studentais turi būti kompetentingas, nes nuo to priklauso kokybiški pedagoginio darbo rezultatai. Kokybišką pedagogo kompetentingumo ugdymą lemia pedagogo noras tobulinti žinias ir įgūdžius, o tai ugdo naujas jo vertybes bei keičia požiūrį į jau esamas. Senovės literatūroje galima rasti daug pavyzdžių, koks turi būti pedagogas, tačiau akivaizdu, kad keičiantis visuomenei, keičiasi ir studentų poreikiai bei požiūris į mokslą, dėl šios priežasties studentų poreikiai sąlygoja naujus reikalavimus pedagogams, kurie įgalintų pedagogą veikti besikeičiančioje visuomenėje. Remiantis N. Bankauskienės (2010 m.) teigimu, pedagogo kompetencija besikeičiančioje visuomenėje atsiskleidžia tuomet, kai jis geba praktikoje pritaikyti bendrąsias pedagogikos programas, atsižvelgdamas į visuomenės individualizmą ir taikydamas įvairius mokymo ir mokymosi metodus. Taip pat, savo srities profesionalas pedagogas geba suteikti reikiamą pagalbą studentui, fiksuojant jo pasiekiamus ir taikant įvairius vertinimo būdus, apibendrinant rezultatus. Taigi, galima teigti, kad tik aukštas kompetencijas turintys pedagogai, atsižvelgdami į studento vertybes, gali dirbti ir paruošti studentą darbo rinkai, remiantis žiniomis ir turima patirtimi. R. Čiužas (2011 m.) teigia, kad šių dienų pedagogui yra būtinos šios kompetencijos: profesinė kompetencija, bendra-kultūrinė kompetencija, specialioji kompetencija, bendroji kompetencija. Remiantis R. Čiužo apibrėžtoms kompetencijoms, bendra-kultūrinei kompetencijai galima priskirti gebėjimus, įgūdžius, žinias, vertybines nuostatas ir kitas asmenines savybes, kurios yra pagrindas sėkmingai individo veiklai besikeičiančioje visuomenėje. Atsižvelgiant į bendra-kultūrinę kompetenciją, pedagogas turėtų mokyti studentus vadovaudamasis žmogiškomis vertybėmis ir prisidėti prie visuomenės pilietiškumo, tai reiškia suvokti ir gebėti pedagogikoje taikyti švietimo demokratizavimą, decentralizavimo procesus, vertinti šeimos vertybių skirtumus, ugdant studentus. Profesinei kompetencijai galima priskirti pedagogo žinias, įgūdžius, gebėjimus ir kitas asmenines savybes, kurios yra būtinos efektyviam studentų ugdymui. Bendrąją pedagogo kompetenciją apibūdina gebėjimas teoriją taikyti praktikoje, atsižvelgiant į besikeičiančią visuomenę (D.L. Boyd, 1966 m.). Specialioji kompetencija – pedagogo savybės, kurios atsispindi konkrečioje srityje. Galima teigti, kad pedagogui būtinos kompetencijos yra glaudžiai susijusios su asmeninėmis vertybėmis, kurias būtina gebėti tinkamai pritaikyti profesinėje veikloje. Visuomenės švietimo sistemos pagrindas yra besimokančios visuomenės paradigma. Šią paradigmą sudaro kognityvinės teorijos, kuriose apibrėžiamas aktyvus besimokančiųjų dalyvavimas refleksijose, interpretacijos ir savarankiško vertinimo procesas. Kiekvieno individo žinios ir praktiniai įgūdžiai įgyjami tuomet, kai jis tyrinėja, stebi realų pasaulį ir geba pritaikyti tai, kas jau yra išmokta anksčiau, praktikoje. Besimokančios visuomenės paradigma skatina ugdomo individo žinias ir kūrybiškumą. Lygiagrečiai besimokančios visuomenės paradigmos svarbi yra ir sąveikos paradigma, kuri atskleidžia, kad studentas ir pedagogas yra lygiaverčiai partneriai, kurie kartu kuria bendrą veiklą – mokosi, tai reiškia, jog į ugdymąsi ir ugdymą žiūri kaip į du vienodai svarbius procesus. Pedagogas formuoja studento ugdymosi įgūdžius, o studentas yra mokomas kaip mokytis, taigi ugdymosi procese pedagogui yra labai svarbu tinkamai formuoti ugdymosi įgūdžius, kad studentas gebėtų suprasti kodėl reikia ir kaip jam mokytis. Šiuolaikinis pedagogas turėtų dirbti pagal sąveikos paradigmą ir gebėti šiai paradigmai taikyti besimokančios visuomenės principą, kad ugdymo procese studentas būtų netik pasyvus klausytojas, bet ir aktyvus dalyvis. Kadangi vien tik pasyvus klausymasis suteikia studentui menkas žinias arba visiškai bevertį ugdymą. Studentas efektyviau yra ugdomas tuomet, kai pats aktyviai dalyvauja ugdymo procese, nes tuomet yra ugdomos tiek bendrosios, tiek dalykinės jo kompetencijos. Remiantis anksčiau paminėtais aspektais, šiuolaikiniam pedagogui taip pat svarbu gebėti skatinti studentų kritinį mąstymą, nes pasak V. Garnelio (2001 m.) kritinis mąstymas yra vienas iš svarbiausių tiek pedagogo, tiek studento įgūdžių atviroje, demokratinėje ir nuolat besikeičiančioje visuomenėje. Būtent kritinis mąstymas, kurį ugdo pedagogas, studento mokymo tikslais, yra aktyvus ir visapusiškos komunikacijos procesas, kuris generuoja kūrybiškas idėjas ir kuria tarpusavio santykius tarp studento ir pedagogo. Pedagogas, kuris geba taikyti įvairius mokymo būdus, metodus ir strategijas, taip pat geba skatinti studentų kritinį mąstymą, savarankišką ir komandinį mokymąsi bei kurti tokią aplinką, kurioje vyrautų bendravimas, kuris skatina tobulėti ir augti, remiantis tiek pedagogine teorija, tiek asmenine praktika, kuri yra orientuota į švietimą ir jo procesus. Apibendrinant pateiktą nuomonę, galima išskirti keturis argumentus, koks turi būti šių dienų pedagogas. Šiuolaikinis pedagogas turi būti kompetentingas ir išmanyti švietimo sistemą bei gebėti ją plėsti ir vertinti save bei tobulėti profesine prasme. Pedagogo asmenybės autoritetą lemia šie veiksniai: įsitikinimai, nuoširdus ir profesionalus bendravimas su studentais, supratingumas, platūs interesai ir gebėjimas prisitaikyti prie studentų bei atsižvelgti į jų poreikius bei turimą patirtį. Ryškiausia savybė, kurią privalo turėti šiuolaikinis pedagogas – empatija, nes dirbant su studentais, empatija yra perduodama palaipsniui ir taip atveria kelią studentų empatijai, tiek bendravime, tiek mokymosi procesuose. Taigi, studentams svarbu, kad šiuolaikinis pedagogas gebėtų taikyti inovatyvius sprendimus ugdymosi procesuose, tai reiškia, kad domėtųsi ne tik technologijomis, bet ir naujais, inovatyviais ugdymosi būdais. LITERATŪROS SĄRAŠAS Bankauskienė N., Pedagoginės veiklos tobulinimo tyrimas – naujo mokytojų vaidmens visuomenėje ir naujų vaidmenų ugdymo procese atlikimo prielaida. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!