Etiniai reikalavimai trenerio asmenybei

 • Darbą parengė: Antanas Kančius Visuomeninis kryptingumas - tai siekimas būti naudingam visuomenei, gebėjimas asmeninius interesus derinti su visuomeniniais. • Visuomeninis kryptingumas - tai siekimas būti naudingam visuomenei, gebėjimas asmeninius interesus derinti su visuomeniniais. • Senovės Graikijoje į miesto reikalų tvarkymą būdavo įtraukiami visi miesto piliečiai. Tie, kurie balsavimo metu susilaikydavo, t. y. nepareikšdavo savo nuomonės, pilietinės pozicijos, būdavo išvejami iš miesto. Graikai samprotavo taip: žmogus, kuris nepasisako nei „už", nei „prieš", nenori spręsti bendrų reikalų, nenori imtis atsakomybės už miestą, nenori rizikuoti dėl kitų gerovės, o rūpinasi tik savimi, yra savanaudis. O savanaudis, progai pasitaikius, gali tapti net išdaviku. •   • Trenerio darbe gali kilti konfliktų tarp visuomenės poreikių ir asmeninių interesų. Pavyzdžiui, dalyvavimas sporto sąjūdyje, aktyvi visuomeninė veikla verčia trenerį atsisakyti daugelio asmeninių dalykų, įvairių malonumų, susijusių su šeima, poilsiu, turizmu, pramogomis, kultūriniais renginiais. Visuomeninis trenerio kryptingumas padeda šalinti tokius prieštaravimus ir rodo jo asmenybės brandumą. Mūsų visuomenėje apie trenerio visuomeninį kryptingumą sprendžiama ne iš jo kalbų, ne pagal užimamas pareigas, o iš to, kaip sąžiningai, kūrybiškai jis dirba visuomenės labui, kiek pagal savo galimybes prisideda prie mūsų visuomenės pažangos, kaip geba derinti visuomenines pareigas ir asmeninius poreikius, kaip elgiasi, bendrauja su auklėtiniais, kitais žmonėmis. Visuomeninis kryptingumas kartu rodo aktyvią trenerio poziciją gyvenime, dorovinę asmenybės brandą, pasireiškiančią entuziastingu dalyvavimu sporto sąjūdyje. Dorovinis tvirtumas - tai sporto pedagogo asmenybės autonomiškumas, pasireiškiąs gebėjimu atsispirti neigiamiems poveikiams ir su jais kovoti. • Dorovinis tvirtumas - tai sporto pedagogo asmenybės autonomiškumas, pasireiškiąs gebėjimu atsispirti neigiamiems poveikiams ir su jais kovoti. • Trenerio darbo pobūdis sudaro įvairių progų doroviškai nusikalsti: jis daug keliauja, gyvena viešbučiuose, ištisus mėnesius leidžia stovyklose toli nuo šeimos, atsako už sportininkų maitinimą, aprangą. Doroviškai tvirtas treneris visada atsispiria įvairioms „pagundoms", netoleruoja tokių reiškinių, kaip lytinis palaidumas, ydingi įpročiai, troškimas bet kuriuo būdu pasipelnyti, savanaudiškumas, silpnavališkumas, cinizmas, nihilizmas. • Trenerio darbas yra sunkus, o psichologine prasme darosi kaskart sudėtingesnis ir reikalauja didelių dvasinių jėgų. Treneris vis dažniau jaučia proto, o ne kūno nuovargį. Taip būna, kai socialinė pažanga pralenkia žmogaus psichologinio prisitaikymo galimybes. Po didelės įtampos reikia atsipalaiduoti, išsikrauti. Dauguma trenerių kaip psichologinę atgaivą naudoja žvejybą, žygius į kalnus, prie jūros, lanko muziejus, teatrą, dirba sode ir užsiima kitais dalykais. Tačiau dalis trenerių visa tai, kas padeda dvasiškai atsigauti, iškeičia į svaigiuosius gėrimus, kurie irgi „padeda užsimiršti". Paprastai svaigalus pradeda vartoti jautrūs aplinkos poveikiui, nervingi, ieškantys pripažinimo, nepakeliantys didesnių sunkumų žmonės. Aišku, toks trenerių elgesys nepateisinamas. Doroviniu aspektu niekaip negalima pateisinti svaigalų vartojimo: nei pergalėms pažymėti, nei pralaimėjimo kartėliui skandinti. Treneris turi įsisąmoninti paprastą tiesą: dorovė sporto pedagogui kelia pačius griežčiausius reikalavimus: arba turi atsisakyti ydingų įpročių, arba trenerio darbo. Trečio kelio nėra. Pedagoginis teisingumas – tai tarpusavio santykių reguliavimas pagal dorovės normas. Teisingumas reikalauja nenuolaidžiauti blogiui Jau nuo senų. laikų teisingumą simbolizuoja Temidė užrištomis akimis su svarstyklėmis bei kalaviju rankose. Šis simbolis reiškia, kad reikalaujama ne tik vertinimų objektyvumo įr bešališkumo, bet ir aktyvių veiksmų įgyvendinant teisingumą. XIII a. persų filosofas Saadis (Muslihidinas Abu Muhamedas Abdalahas ibn Mušrifodinas, (tarp 1203-10-1292) sakė: „Vyriškumas - ne rankos jėga ir ne menas valdyti kalaviją. Vyriškumas pasireiškia tuomet, kai mokame valdyti save ir būti teisingi". • Pedagoginis teisingumas – tai tarpusavio santykių reguliavimas pagal dorovės normas. Teisingumas reikalauja nenuolaidžiauti blogiui Jau nuo senų. laikų teisingumą simbolizuoja Temidė užrištomis akimis su svarstyklėmis bei kalaviju rankose. Šis simbolis reiškia, kad reikalaujama ne tik vertinimų objektyvumo įr bešališkumo, bet ir aktyvių veiksmų įgyvendinant teisingumą. XIII a. persų filosofas Saadis (Muslihidinas Abu Muhamedas Abdalahas ibn Mušrifodinas, (tarp 1203-10-1292) sakė: „Vyriškumas - ne rankos jėga ir ne menas valdyti kalaviją. Vyriškumas pasireiškia tuomet, kai mokame valdyti save ir būti teisingi". • Trenerį su auklėtiniais sieja įvairūs emociniai ryšiai: simpatija ir antipatija, pasitikėjimas ir nepasitikėjimas, pagarba ir negerbimas. Emocijos sudaro tą terpę, kurioje ugdosi jaunas žmogus. Todėl labai svarbu, kad treneris nepaklustų vien jausmams arba iš anksto susidarytai nuomonei, nes tada bus sunku pastebėti „blogųjų" teigiamybes ir „gerųjų" neigiamybes. • Teisingumas turi vyrauti kiekviename trenerio poelgyje, veiksme, sprendžiant kiekvieną pedagoginę situaciją. Pavyzdžiui, auklėtiniai jaučia neteisybę, kai treneris vieniems meilus, į juos visada maloniai kreipiasi, nebara net už rimtus prasižengimus, o kitiems - šaltas, oficialus, abejingas. Trenerių šališkumas, neobjektyvumas ypač ryškiai matyti tada, kai reikia sudaryti komandas: kai kurie iš jų, nepaisydami net pačios rinktinės interesų, stengiasi į ją priimti savo auklėtinius. • Be abejo, treneris privalo ir pasakyti, ir pabarti, ir nubausti. Bet visais atvejais jis turi kalbėti ne auklėtiniui, o su auklėtiniu, neliesti skaudamos vietos, o tik ją pajusti. Auklėtinis turi matyti trenerio akyse sielvartą, o ne įtūžį. Suaugusysis visada turi galvoti, kodėl šis jaunas žmogus būtent taip pasielgė, kodėl jo akyse maryti atšiaurumas ar abejingumas. Tik trenerio emocinė ir dorovinė kultūra, jo pedagoginis objektyvumas paveiks auklėtinį, padės šalinti konflikto atsiradimo priežastis. • Iš pedagogo auklėtiniai laukia teisingų reikalavimų ir sprendimų, objektyvaus vertinimo. Trenerio reikalavimai turi būti pedagogiškai pagrįsti. Neteisingi reikalavimai („Jeigu mokslas trukdo - mesk jį", „Į nieką nekreipk dėmesio - svarbiau­sia sportiniai rezultatai") paaštrina santykius: kyla nepasitikėjimas, pradedama ignoruoti trenerio reikalavimus ir pan. Treneris savo ruožtu, sutikęs priešiškumą, ima karščiuotis, pykti, taip atsiranda nauji nepagrįsti reikalavimai. Meilė auklėtiniams – jausmas, išreiškiąs teigiamą trenerio požiūrį į savo mokinius. Pedagogas iš pašaukimo visada jaučia pagarbą ir meilę auklėtiniams. Mylėti savo mokinius yra labai reikšmingas etinis reikalavimas pedagogui. Ten, kur nėra meilės žmogui, negali būti ir meilės darbui, o ten, kur nėra meilės darbui, negali būti ir gerų darbo rezultatų. Pagarba ir meilė auklėtiniams grįžtamuoju ryšiu yra susijusi su mokinių pagarba ir meile treneriui. Dėl šio ryšio tarp trenerio ir auklėtinių susidaro konstruktyvūs doroviniai santykiai, kuriais pedagogas įgyja mokinių prieraišumą, pagarbą ir ištikimybę. Tik taip treneris susikuria autoritetą, pasiekia didelį dorovinį pranašumą, labai reikalingą veikiant mokinių protus ir širdis, tobulinant vidinį pasaulį ugdant vertybines orientacijas. • Meilė auklėtiniams – jausmas, išreiškiąs teigiamą trenerio požiūrį į savo mokinius. Pedagogas iš pašaukimo visada jaučia pagarbą ir meilę auklėtiniams. Mylėti savo mokinius yra labai reikšmingas etinis reikalavimas pedagogui. Ten, kur nėra meilės žmogui, negali būti ir meilės darbui, o ten, kur nėra meilės darbui, negali būti ir gerų darbo rezultatų. Pagarba ir meilė auklėtiniams grįžtamuoju ryšiu yra susijusi su mokinių pagarba ir meile treneriui. Dėl šio ryšio tarp trenerio ir auklėtinių susidaro konstruktyvūs doroviniai santykiai, kuriais pedagogas įgyja mokinių prieraišumą, pagarbą ir ištikimybę. Tik taip treneris susikuria autoritetą, pasiekia didelį dorovinį pranašumą, labai reikalingą veikiant mokinių protus ir širdis, tobulinant vidinį pasaulį ugdant vertybines orientacijas. • Trenerio meilė auklėtiniams - ne meilė apskritai. Šios meilės ypatybė yra jos pedagoginis kryptingumas. Trenerio meilė auklėtiniams aprėpia: • • džiaugsmą, kad gali veikti jaunus žmones, stebėti, kaip formuojasi jų charakteris, bręsta protas ir atsiskleidžia geriausios savybės; • • stiprią simpatiją auklėtinių dvasiniam gyvenimui ir doroviniam tyrumui, nuoširdumui ir tiesumui, gebėjimui siekti visko, kas nauja; • • nuolatini rūpinimąsi jų fiziniu vystymusi, sportinių rezultatų gerėjimu. Taigi negali būti išrankios meilės, nors mokiniai ir nevienodi: vienus mylėti lengva, kitus - sunku. Pedagogo širdis turi būti kupina meilės kiekvienam vaikui, su kuriuo tenka susidurti, kad ir kaip jis būtų sugadintas, kad ir kiek nemalonumų pridarytų. Meilė savo mokiniams glaudžiai susijusi su meile savo profesijai, pasirinktai sporto šakai. Treneris negali sudominti auklėtinių sporto šaka, jeigu pats ja nesižavi Neįmanoma būti net vidutiniu pedagogu, jeigu esi abejingas darbui su vaikais. Iš meilės vaikams gimsta meilė pedagoginiam darbui, o iš jos - pedagoginis meistriškumas. Meilė auklėtiniams - didelė kūrybinė jėga. Ji stipriai veikia sportininką ir sukuria palankiausią aplinką pedagoginiam poveikiui. Trenerio meilė auklėtiniams sukelia atsakomąjį jausmą - mylimas treneris jauno žmogaus sieloje užima vietą šalia pačių artimiausių žmonių. Reikalavimas gerbti kiekvieno mokinio asmenybę nėra naujas. Jį kėlė didieji praeities pedagogai. Pagarba – tai vertybinis sporto pedagogo santykis su kitu žmogumi, jo vidinėmis dvasios savybėmis. • Reikalavimas gerbti kiekvieno mokinio asmenybę nėra naujas. Jį kėlė didieji praeities pedagogai. Pagarba – tai vertybinis sporto pedagogo santykis su kitu žmogumi, jo vidinėmis dvasios savybėmis. • Pagarba auklėtiniams turi būti reiškiama bet kokia proga, visuomet ir visur, • įvairiomis formomis. Reikšdamas pagarbą bet kuriam auklėtiniui, treneris parodo, jog gerbia kiekvieno iš jų prigimtinę teisę būti gerbiamam. Pagarba žmogui yra stiprus humaniškų santykių išgyvenimas. Ji išsiugdo per daugelį metų ir tampa ryškiu asmenybės brandumo rodikliu. • Etinio reikalavimo - gerbti auklėtinio asmenybę niekas neginčija, tačiau prak­tikoje ši norma dažnai pažeidžiama. Treneris kartais pakelia balsą prieš auklėtinį, jį aprėkia, netgi panaudoja fizinę jėgą. • Pagarba auklėtiniui - gana bendras etinis reikalavimas. Ją ugdytis padeda šie doroviniai bruožai: • • reiklumas auklėtiniui yra ir pagarbos išraiška, ir pagarbos matas; • • pakantumas jauno žmogaus mąstymui ir elgesiui: pedagogas ne teisia ar smerkia, o įtikinėja ir koreguoja; • • tikėjimas jaunu žmogumi, jo pažanga: nuostata, kad mokinys pasielgė taip ar kitaip ne dėl to, jog jis blogas, bet dėl to, kad jam trūksta žinių ir gyveni­miškos patirties; • • dėmesys kiekvieno auklėtinio problemoms, poelgiams ir mintims. • Trenerio reiklumo auklėtiniams matas kartu yra ir pagarbos jam rodiklis. Kuo daugiau treneris reikalauja iš auklėtinio, tuo labiau jį gerbia, ir atvirkščiai. Tai susiję tarpusavyje kaip esmė ir reiškinys: pagarba reiškiasi reiklumu, reiklumas vertas pagarbos savo esme. Reikalavimų asmenybei ir pagarbos jai sujungimas sudaro šio etinio reikalavimo esmę. Pabrėžtina, kad būti nereikliu treneriu yra paprasčiau ir lengviau, nes reikia mažiau dirbti, atiduoti laiko ir energijos. Reiklumas yra ne priverstinė, kraštutinė priemonė, o būtina pedagoginio darbo dalis. Tačiau principas „Nebijos - neklausys" yra antipedagoginis ir juo nereikėtų vadovautis. Baimė, stiprūs išgyvenimai neigiamai veikia darbo rezultatus. Dar 1. Pavlovas yra įrodęs, kad dėl baimės gali išnykti sąlyginiai refleksai, t. y. įgyta patirtis gali būti užslopinta atsiradusios baimės. Ryžtingumas - dorovinės brandos bruožas, pasireiškiąs gebėjimu teisingai vertinti situaciją, laiku priimti sprendimą, nuosekliai ir atkakliai jį įgyvendinti. • Ryžtingumas - dorovinės brandos bruožas, pasireiškiąs gebėjimu teisingai vertinti situaciją, laiku priimti sprendimą, nuosekliai ir atkakliai jį įgyvendinti. • Ryžtingas žmogus be reikalo neskuba, bet ir nevilkina, jis kritiškas ir įžvalgus, energingas ir veiklus, valingas ir drąsus. Taigi ryžtingumas yra vyriškumo išraiškos forma. • Neryžtingas treneris - silpnavalis, nepasitiki savo gebėjimais, priėmęs sprendimą abejoja, todėl dažnai jį keičia ir priima naują, nors nė kiek ne geresnį. Apsisprendęs, ką daryti, neryžtingasis dažnai neįstengia iki galo užbaigti darbo, įgyvendinti užsibrėžtų tikslų. Jo neryžtingumas būna įvairių nesėkmių priežastis. Daug yra gerų ir gražių ketinimų, kurie ketinimais ir pasilieka; daug yra užmojų, kurie niekuomet nėra įvykdomi; daug yra planų ir sumanymų, kurių niekas niekuomet nemėgina įgyvendinti, - ir visa tai dėl to, kad trūksta ryžtingumo", rašė S. Smailsas. Atkaklumas - tai nuoseklus ilgalaikis tikslo siekimas sunkiomis objektyviomis ar subjektyviomis veiklos sąlygomis. • Atkaklumas - tai nuoseklus ilgalaikis tikslo siekimas sunkiomis objektyviomis ar subjektyviomis veiklos sąlygomis. • Atkaklumas glaudžiai susijęs su atsparumu, savidrausme, organizuotumu, pasitikėjimu savo jėgomis, mokėjimu sutelkti savo fizines ir dvasines jėgas. Atkaklus sportininkas ar treneris siekia užsibrėžtų tikslų ilgą laiką, yra lankstus, gerai jaučia realybę. Atkaklumas -tai ne užsispyrimas. Užsispyrusio žmogaus veiksmai dažnokai būna neprotingi, absurdiški, net žalingi. „Tai, ką sunku padaryti, reikia daryti su didžiausiu atkaklumu", - mokė Konfucijus. Trenerio darbe pasitaiko daug sunkumų: nukrypimas nuo elgesio normų, daugybė pašalinių įtakų, veikiančių auklėtinius, tėvų konservatyvumas, gero inventoriaus neturėjimas, lėšų trūkumas ir pan. Norint įveikti pasitaikančias kliūtis, treneriui reikia būti atkakliam. Nekantrus treneris daro skubotas išvadas, apibendrinimus, linkęs pateisinti savo nepakankamą stengimąsi. Tai veikia darbo kokybę. Jautrumas yra dorovinės brandos bruožas, pasireiškiąs gebėjimu įsijausti į savo auklėtinių išgyvenimus ir juos suprasti. Jautrumas žmogui – ryški dorybė. Jo pradmenų ieškoma emocinėje žmogaus prigimtyje, pirmykščiame vienas kito pažinime, nes pirminis pažinimo įrankis – jausmai. Šis bruožas rodo, kad rūpintis savo auklėtiniais, suteikti jiems konkrečią pagalbą- asmenybės poreikis. Kuo jautresnė asmenybė, tuo lengviau su ja palaikyti ryšį ir bendrauti. • Jautrumas yra dorovinės brandos bruožas, pasireiškiąs gebėjimu įsijausti į savo auklėtinių išgyvenimus ir juos suprasti. Jautrumas žmogui – ryški dorybė. Jo pradmenų ieškoma emocinėje žmogaus prigimtyje, pirmykščiame vienas kito pažinime, nes pirminis pažinimo įrankis – jausmai. Šis bruožas rodo, kad rūpintis savo auklėtiniais, suteikti jiems konkrečią pagalbą- asmenybės poreikis. Kuo jautresnė asmenybė, tuo lengviau su ja palaikyti ryšį ir bendrauti. • Jautrus treneris gerai jaučia auklėtinius ir įžvalgiai pastebi, kada jiems reikia padėti, • kada atjausti, padrąsinti. Taip yra todėl, kad jautrumas - dvasios turtingumo ir • stiprybės apraiška, žmogiškumo išraiška, artimai susijusi su kitais asmenybės • dorovinės brandos bruožais. • Visa pažangioji pedagogika remdavosi teigiamomis emocijomis, o ne baime. Iš pedagogo, dirbančio su vaikais, reikalaudavo niekada nebūti abejingam jų jausmams ir išgyvenimams. Auklėtiniai taip pat nori, kad su jais būtų elgiamasi jautriai, rimtai. Jie yra įsitikinę, kad turi teisę į pasitikėjimą, prašymus, patarimus. Jie mąsto apie gyvenimo sudėtingumą, savo išgyvenimus - meilę, draugystę, išdavystę, neapykantą - ir laukia iš savo trenerio gero žodžio, teisingų patarimų. Trenerio nenoras gilintis į sudėtingesnius ir subtilesnius klausimus, nejautrumas, silpnas empatijos jausmas dažniausiai atstumia auklėtinius, ardo tarpusavio santykius. Tik jautrus treneris gali tinkamai reguliuoti savo santykius su auklėtiniais, jų tėvais, vadovais, kolegomis. Toks jautrumas grindžiamas ne kažkokia malone, daroma kitiems asmenims, o pastarųjų gerbimu, jų teisių pripažinimu, ne nuolaidžiavimu, o dideliu reiklumu jiems. Pedagoginiame darbe svarbiausia į auklėtinį žiūrėti kaip į žmogų, suprasti jo dvasinį gyvenimą, vidini pasaulį, sėkmių ir nesėkmių priežastis, nes šių dalykų neįvertinimas būna prastų tarpusavio santykių priežastis. Jautrus treneris iš vos pastebimų požymių suvokia mažiausius auklėtinių vidinės būsenos pokyčius, vos pamatęs auklėtinį pajunta, kad kažkas ne taip, regi jį ne tokį kaip visada ir, suprantama, atitinkamai reaguoja. Kolektyve, kuriam vadovauja jautrus treneris, pastebimas ir visų jo narių subtilus bendravimas. Kiekvienas narys moka įžvelgti menkiausius savo partnerių būsenos pokyčius, supranta nuotaiką, užuominas. Tarp pageidavimų ir reikalavimų tokiuose kolektyvuose susidaro subtili jų reiškimo skalė. Tokia skalė labai pastebima lyginant. • Jautrus treneris iš vos pastebimų požymių suvokia mažiausius auklėtinių vidinės būsenos pokyčius, vos pamatęs auklėtinį pajunta, kad kažkas ne taip, regi jį ne tokį kaip visada ir, suprantama, atitinkamai reaguoja. Kolektyve, kuriam vadovauja jautrus treneris, pastebimas ir visų jo narių subtilus bendravimas. Kiekvienas narys moka įžvelgti menkiausius savo partnerių būsenos pokyčius, supranta nuotaiką, užuominas. Tarp pageidavimų ir reikalavimų tokiuose kolektyvuose susidaro subtili jų reiškimo skalė. Tokia skalė labai pastebima lyginant. • Trenerio jautrumas ypač išryškėja lyginant. Štai jautraus ir beširdiško poelgio pavyzdžiai. Berniukas atėjo į treniruotę po dviejų mėnesių pertraukos. Treneris jj linksmai pasveikino, pasiteiravo apie sveikatą, padrąsino, palinkėjo greitai kitus pasivyti, pažadėjo jam padėti. Kitas treneris, pamatęs po ligos grįžusį auklėtinį, griežtai pasiteiravo: „O gydytojo pažymėjimą ar atnešei? Jeigu šiandien neturi- rytoj be jo nesirodyk!" Arba dar vienas pavyzdys. Garsi irkluotoja R. E. kreipėsi j trenerį: „Treneri, aš nenorėčiau šiandien treniruotis, nekaip jaučiuosi", o treneris atrėžia: „Nieko nežinau, invalidų man nereikia". • Būti jautriam, gerbti kiekvieno auklėtinio asmenybę - ne naujas reikalavimas, jį kėlė įžymūs pedagogai J. A. Komenskis, J. H. Pestalocis, J. Vabalas-Gudaitis, S. Šalkauskis ir kt. Jų darbuose patariama vadovautis principu ,,Kuo daugiau pagarbos ir reiklumo auklėtiniui". Negerai, kai treneris nepajėgia įsijausti į auklėtinių vidinį pasaulį. Skubėjimas, nenoras įsiklausyti, kas sakoma, nemokėjimas atjausti palengva sudaro tam tikrą psichologinį barjerą tarp trenerio ir jo auklėtinių, o tai veikia ir sportinius rezultatus. Kartu pabrėžtina, kad didelis trenerio jautrumas nereiškia liberalizmo ir neatleidžia auklėtinių nuo atsakomybės už savo poelgius. Būti geram ir jautriam nereiškia, jog reikia atleisti ar nuslėpti klaidas, mažinti reiklumą ir atsakomybę. Trenerio jautrumas kaip tik ir kuria palankų psichologinį mikroklimatą, kuriame tarpsta taurūs ir principingi tarpusavio santykiai, didžiulis reiklumas sau ir kiliems. • Olimpinė čempionė rankininkė S. Mažeikaitė-Strečen sako: „Mane treniravo 10 vyrų ir 2 moterys. Kaip treneriai jie beveik visi panašūs, bet retas iš jų pasižymėjo jautrumu. Prisimenu, kai rinktinės treneris uždraudė man praleisti treniruotę, nors labai norėjau aplankyti dukrą, kuri sirgo vėjaraupiais ir turėjo 40° temperatūros...' Nuoširdumas - tai gebėjimas kalbėti ir elgtis pagal savo įsitikinimus, vadovautis tokiais elgesio motyvais, kuriuos žmogus pasirengęs viešai atskleisti. Šis bruožas visada priešpastatomas veidmainiavimui, norui slėpti vyraujančią • Nuoširdumas - tai gebėjimas kalbėti ir elgtis pagal savo įsitikinimus, vadovautis tokiais elgesio motyvais, kuriuos žmogus pasirengęs viešai atskleisti. Šis bruožas visada priešpastatomas veidmainiavimui, norui slėpti vyraujančią • socialiai neigiamą elgesio motyvaciją (individualizmą, karjerizmą, garbės troškimą). Nuoširdumas - aktyvios pozicijos gyvenime išraiškos forma, rodanti įsitikinimų ir elgesio vienovę. Tai ir vidinis santykis su pačiu savimi, priklausantis nuo mėginimo vertinti savo ryšio su išoriniu pasauliu teisingumą. Nenuoširdus pedagogas, t. y. nesistengiantis būti teisingas savo paties akyse, niekuomet nebus nuoširdus ir su savo mokiniais. • Pasaulio ieties metimo eksčempione B. Kalėdienė išugdė įžymias Lietuvos ieties metikes T. Nekrošaitę, Z. Jankunaitę, R. Ramanauskaitę. Tačiau ji buvo ne tik garsi trenerė, bet ir nepaprastai nuoširdus žmogus. Z. Jankūnaitė apie tai pasakoja: „Mano trenerė buvo labai nuoširdi. Kai baigiau institutą, gyvenau pas ją, dviejų kambarių bute, kur vietos užteko visiems-ir močiutei, ir dukroms, ir tėvams, ir man. Man ji buvo tarsi mama - puikiai žinojo visus mano išgyvenimus, laimingas akimirkas. Kai per SSRS čempionatą laimėjau sidabro medalį, dideliu džiaugsmu dali jausi kartu su trenere. Tame pačiame stadione 20 cm pagerinau Birutės Kalėdienės rekordą - trenerė mane pirmoji pasveikino.. " • Trenerio nuoširdumas pasireiškia bendravimo su auklėtiniais paprastumu, atvirumu, pakantumu jų individualioms savybėms. Nuoširdus treneris visada tvirtins, kad didžiausia vertybė yra ne rezultatas, vieta, taškai, sekundės ar centimetrai, o auklėtinis kaip žmogus. Todėl jis visada parinks tokias bendravimo formas, kad auklėtiniai jo klausytų, jį gerbtų, laikytų savo vyresniuoju draugu. Atviri santykiai - tai trenerio bendravimas su auklėtiniu ne tik kaip su darbo objektu, bet ir kaip su mąstančiu žmogumi, turinčiu nepakartojamą visumą asmenybės savybių, į kurias bendraujant būtina atsižvelgti. • Nuoširdumo antipodas yra veidmainiškumas. Veidmainis slepia tikrą tiesą, faktai vaizduojami iškreiptai, žmogus mano viena, o daro kita ir pan. Veidmainiškumui artimos savybės apsimetinėjimas, dviveidiškumas, prisitaikėliškumas, klastingumas. Veidmainis žmogus, nors ir neapkenčia gėrio, bet išoriškai priverstas jį gerbti ir savanaudiškus tikslus dangsto dorybe. Todėl veidmainystė yra paslėpta, sunkiai atpažįstama ir dėl to pavojinga. „Tik negarbingas žmogus moka akyse girti, o už akių šmeižti", - sakė Pitagoras.120 Treneris, kuris netesi žodžio, veidmainiauja, viena sako, kita daro - atneša dvigubą blogį: auklėtiniai ne tik mato blogi bet ir mokosi jo. • Nuoširdumas yra svarbi pedagoginio veiksmingumo sąlyga: auklėtiniai labai gerai jaučia, kada pedagogas nuoširdus. Jis susijęs su trenerio reiklumu sau siekimu nuolat tobulėti ir gerinti santykius su auklėtiniais. „Dauguma iš mūsų didelę laiko dalį skiria darbui, ne tik todėl, • „Dauguma iš mūsų didelę laiko dalį skiria darbui, ne tik todėl, • kad norom nenorom turime užsidirbti pragyvenimui, bet ir todėl, • kad darbas yra reikšmingiausias mūsų sielos kūrybos veiksnys. • Mes formuojame save. Darbas yra kūrybos pagrindas" • aš sakau, kad gyvenimas tikrai tamsa, jei nėra siekimo, • bet koks siekimas aklas, jei nėra žinių, • bet kokios žinios bevertės, jei nedirbate, • bet koks darbas tuščias, jei nėra meilės

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!