Seniūnijos veikla ir vieta Lietuvos viešojo administravimo sistemoje. Atvejo analizė

Tiek Lietuvoje, tiek kitose Vakarų Europos valstybėse ankstyvaisiais viduramžiais egzistavo centrinė valdžia ir bendruomenė. XVII a. atsirado teorijos, skelbiančios, kad vietos bendruomenė yra senesnė už valstybę ir kad tokia bendruomenė turi teisę spręsti savo reikalus nepriklausomai nuo centrinės valdžios. Tai, ką mes dabar vadiname vietos valdžia (savivalda), anksčiau buvo tiesiog bendruomenė. Įvairiuose oficialiuose Lietuvos ir užsienio institucijų paskelbtuose dokumentuose vietos savivalda apibrėžiama nors ir panašiai, tačiau nevienodai. Vietos savivaldos institucijų formavimosi teisinę padėtį, vienu ar kitu aspektu nagrinėjo nemažai žinomų ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokslininkų bei teisininkų. Pasaulinė praktika rodo, kad jau nuo senų laikų bandoma derinti centrinį krašto valdymą su vietiniu. Valstybės teritorijos administraciniuose vienetuose vietos gyventojai per savo išrinktas institucijas siekė savarankiškai tvarkyti įvairius visuomenei svarbius klausimus, atstovauti savo interesams aukštesniosiose instancijose.
Šio referato tikslas : trumpai paminėti seniūnijos ir savivaldos raidą, apžvelgti jos veiklą.
1. Apžvelgti seniūnijos raidą Lietuvoje.
2. Apžvelgti seniūnijos veiklą ir sampratą.
3. Apžvelgti seniūnijos vietą Lietuvos viešojo administravimo sistemoje.
4. Apžvelgti konkrečią pasirinktą seniuniją.
Savivaldos institucijos, kurios yra kiekviename mieste ir šalyje, yra reikalingos ne tik miesto valdžios ir gyventojų bendradarbiavimui, bet ir tvarkos palaikymui, bendrų sprendimų, susijusių su švietimu, ekonomika, kultūra, politika bei kitomis gyvenimo sritimis miesto ribose priėmimu. Šiandien ši tema itin aktuali studijuojantiems viešąjį administravimą ir viešuosius ryšius, kadangi savivaldos institucijose reikalingi tik kvalifikuoti ir perspektyvūs darbuotojai, gebantys taikyti bendravimo įgūdžius ir teisinių aktų žinojimą.
Savivaldos ištakos Lietuvoje gana senos: tai ir Magdeburgo bei Kulmo savivaldos teisių suteikimas Lietuvos miestams, ir seimelių veikla. Magdeburgo teisė leido miestiečių bendruomenėms turėti miesto valdžią ,atskirą teismą iš miestiečių rinktų prisiekusiųjų, patiems reguliuoti amatus ir prekybą. Lietuvoje Magdeburgo teisę pirmieji gavo Vilniaus gyventojai, vėliau ji buvo suteikta ir kitiems miestams. Seimeliai egzistavo nuo 1566 iki 1863 metų. Tai buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės apskrities valdžios organas. Jie buvo renkami bajorų iniciatyva arba Lietuvos III statuto bei Žečpospolitos seimo nustatyta tvarka....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!