Sąžinė – didžiausia žmogaus teisėja lietuvių literatūroje

Sąžinė – didžiausia žmogaus teisėja lietuvių literatūroje.
Sąžinė - vienas iš veiksnių, kuris reguliuoja visas žmogaus dorovines normas. Jos dėka, kiekvienas žmogus gali suvokti savo veiksmus bei jų pasekmes. Sąžinė apibūdina ne tik žmogaus dvasios turtą, bet, tuo pačiu, ir skurdą. „Aukščiausias teismas- sąžinės teismas“, - ši mintis, pasakyta prancūzų rašytojo Viktoro Hugo, puikiai apibūdina faktą, jog pagrindinė žmogaus teisėja visada yra sąžinė, kuri pasireiškia, kai padarai kažką neteisėto. Lietuvių literatūroje rašytojai mėgo aprašyti tam tikrų veikėjų sąžinės balsą, kuris parodydavo, kada žmogus praranda savo vertybes ir pažeidžia moralę. Šiandien norėčiau pakalbėti apie 3 rašytojus: Joną Biliūną ir Jurgį Savickį, kurių kūriniuose teigiama, kad sąžinė- tai didžiausias žmogaus teisėjas.
Jono Biliūno novelėse sąžinė – ne tik moralinio tobulėjimo paskata, bet ir didžiausias žmogaus teisėjas. Novelių pasakotojas pasižymi dvasingumu: jis atidžiai įsižiūri į aplinką, ieškodamas žmogiškumo apraiškų, žmonių santykiuose pabrėžia dorovės klausimus, kiekviename žingsnyje reiklus sau, nuolat jaučia kaltę dėl kitų nelaimių. Sąžinė pabunda ir prislegia tada, kai žmogus pažeidžia savo moralę. Dažnai pasitaiko, jog žmogus, padaręs moralinį nusikaltimą, sulaukia sąžinės graužaties, bet į tai nekreipia dėmesio. Vis dėl to, yra žmonių, kurie negali susitaikyti su savo sąžinės drama ir dėl to kenčia visą gyvenimą. Vienas iš tokių pavyzdžių, 19 amžiaus rašytojas Jonas Biliūnas, kuris pats ne kartą yra teigęs, jog “ kriterijus mano darbams- sąžinė”. Rašytojo kūrinių centre- sąžinės kamuojamas, likimo nuskriaustas žmogus. Vyraujanti moralinė nuostata - gailėtis nelaimingojo ir atleisti netgi skriaudėjui. Būtent apie sąžinės dramą ir jos poveikį tolimesniam žmogaus gyvenimui, rašė jau anksčiau minėtas autorius. Viena iš pagrindinių novelių, kurioje vyrauja įnirtinga sąžinės drama - „Vagis“. Atimti kito gyvybę, net ir ginantis, yra labai sunkus nusikaltimas. Kad ir prieš savo valią nužudęs žmogų, veikėjas neatgauna ramybės. Jokūbo pasakojimas remiasi kontrastu: iš pradžių jis kalba apie savo jaunystę, piršlybas, koks yra darbštus, stiprus, linksmas, mylintis darbą ir visuomenę žmogus. O...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!