Savižudybė – laisvas žmogaus pasirinkimas ar nepateisinamas poelgis

Savižudybė – laisvas žmogaus pasirinkimas ar nepateisinamas poelgis

Įvairių ekonomikos rodiklių bei skaičiavimų vertinimuose vis dažniau užsimenama apie šalyje gerėjantį gyvenimą ir augantį pasitenkinimo juo koeficientą. Net ir esant teigiamai dinamikai, savižudybių statistika vis dar išlieka nedžiuginanti ir perša išvadą, kad per menkai gebame džiaugtis ir mėgautis ta palyginti trumpute buvimo šioje žemėje atkarpa. Be to, statistika neparodo pilno atvaizdo. Lentelėse sudėlioti skaičiai apie tuos, kurie išdrįso ir, kuriems pavyko. Neabejoju, kad yra daugybė fizines bei emocines krizes išgyvenančių, socialinės izoliacijos, finansinių problemų ar priklausomybių paveiktų žmonių, kasdien vaikštančių šalia mūsų, ir galbūt brandinančių mintį apie tą vienintelį veiksmą, išlaisvinsiantį nuo sielos skausmų.

Nors dauguma psichikos sveikatos specialistų savižudybės aktą nagrinėja tik emocinių kančių fone, manau, būtų neteisinga atmesti fizinės negalios ar kančios įtaką. Be abejo, tarp fizinės ir dvasinės kančios yra tiesioginis ryšys, kuomet dėl pirmosios atsiranda ir antroji arba atvirkščiai. Pavyzdžiui, mirtina lėtine liga sergančio ligonio dažniausiai blogėja ne tik fizinė, bet ir psichologinė būklė. Kęsdamas ligos sužaloto kūno signalus ir suvokdamas neišvengiamą baigtį, žmogus gali pasijusti atsidūręs aklavietėje, beviltiškame ir beprasmiame buvime, ir, numanydamas tolimesnę perspektyvą, ryžtis savarankiškai pabaigti gyvenimą anksčiau laiko. Kaip turėtume reaguoti į šį poelgį, vienintelio teisingo atsakymo nėra. Pavyzdžiui, visų pagrindinių konfesijų bažnyčios smerkia savižudybės aktą nepriklausomai nuo priežasties. O mes ar turime teisę smerkti nepabuvę analogiškoje situacijoje? Ką tik pateiktas pavyzdys tėra vienas iš daugybės įmanomų suicido scenarijų, ir šio kaip tik nedėčiau ant „gerai-blogai“ svarstyklių. Drįstu pažymėti, jog gerbiu tokį žmogaus pasirinkimą. Tai iš dalies geriau, nei tapti našta sau ir artimiesiems vegetuojant paliatyvaus gydymo palatoje su įvestu enterinio maitinimo zondu. Analogijų galime rasti netgi senojoje musulmonų kultūroje (pav. Afganistane), kuomet ligotą ir nukaršusį šeimos narį jo paties pageidavimu artimieji išveža į dykumą, kad šis greičiau numirtų.

Galimi įvairūs savarankiško pasitraukimo iš gyvenimo būdai, tačiau nėra šimtaprocentinės garantijos, kad jums pavyks. Išlieka nemenka tikimybė, kad dėl išgyvenimo instinkto, fiziologinių procesų neišmanymo ar tiesiog susiklosčiusių aplinkybių nusižudyti nepavyks, tačiau galite susižaloti ir jausti pasekmes visą likusį gyvenimą, jau nekalbant apie gėdą ir žlugusią savivertę, kad net deramai savęs pribaigti nesugebate. Taip pat tikėtina, kad pateksite į gydymo įstaigą, kurioje jūsų dosjė bus papildyta atitinkamais TLK kodais. Lyg ir nieko baisaus, tačiau ateityje, jei visgi nuspręsite gyventi, gali kilti problemų įsidarbinant į tam tikras pareigas, gaunant kai kurias licencijas ar leidimus, specialiąsias teises. Tikiu, kad ir taip nesaldu, tačiau iki šių dienų išlikusi atgyvenusi šalies santvarka padarys viską, kad būtų dar rūgščiau. Jei jau užsidirbai įrašą su raidele F ir trimis skaičiais, esi paženklintas. Štai šioje situacijoje atsiranda užburtas ratas. Kiek žmonių oficialiai nesikreipia pagalbos, kol dar ne per vėlu, nes nenori būti paženklinti, nes bijo tolimesnių sankcijų. Nes valstybė bijo „psichų“. Kas žino, gal vėliau net automobilio nebegalėsite vairuoti ir periodiškai turėsite registruotis kokioje nors nevispročių probacijos tarnyboje.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!